Uostamiesčio valdžia vėl rado būdą, kaip ištaškyti pinigus abejotinos reikšmės darbams. 50 tūkst. litų valdininkai nori išleisti žaidimų aikštelių galimybių studijai. Pačioms aikštelėms tvarkyti – tik 40 tūkst. litų.

Remontui – mažiau lėšų

Naujų vaikų žaidimų aikštelių įrengimų ir vietos nustatymo galimybių studijos parengimas. Toks uždavinys įrašytas Miesto ūkio departamento kitų metų strateginiame veiklos plane.

"Yra įvairių nuomonių dėl vaikų žaidimų aikštelių įrengimo. Pateikta daug prašymų jas įrengti daugiabučių kiemuose. Tačiau negalime visų prašymų patenkinti, todėl ir nusprendėme, kad būtų geriausia turėti galimybių studiją, kurioje ir būtų atsakyta į klausimą, kur tokias aikšteles reikia įrengti", – paaiškino Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.

Paradoksas – popierinei galimybių studijai iš miesto biudžeto prašoma 50 tūkst. litų, o jau esančioms vaikų žaidimo aikštelėms tvarkyti esą reikia 40 tūkst. litų.

Klerkai neturi laiko

"Šią sumą nustatėme empiriškai. Jei prašytume daug, nieko negautume, o jei mažai – neužtektų skirtos sumos, todėl ir pasirinkome tokį skaičių. Jei bus skirti pinigai, sutvarkysime kelias vaikų žaidimų aikšteles", – miesto biudžeto formavimo paslaptis atskleidė L.Dūda.

Paklaustas, ar negalėtų savivaldybės specialistai patys parengti galimybių studijos dėl vaikų žaidimų aikštelių išdėstymo, o tuos 50 tūkst. litų skirti realiems jų įrengimo darbams, departamento direktorius tikino, kad valdininkai turi ir kitų darbų.

"Parengti galimybių studiją yra darbas. Aišku, jį galima dirbti, tačiau tuomet specialistai nebeturės laiko nagrinėti skundus, atsakinėti į raštus", – valdininkų užimtumą pagrindė L.Dūda.

Geriau – trys aikštelės

Lietuvos tėvų forumo atstovė Klaipėdoje Danguolė Rudienė įsitikinusi, jog 50 tūkst. litų skirti galimybių studijai dėl vaikų žaidimų aikštelių vietos reiškia taškymąsi mokesčių mokėtojų pinigais.

"Kiek savivaldybė yra užsakiusi tų galimybių studijų, o rezultatų vis nėra. Todėl ir manau, kad geriau realiai investuoti tuos pinigus – įrengti tris vaikų žaidimų aikšteles, o ne litus švaistyti kažkokiems popieriams", – neabejojo D.Rudienė.

Ji patarė valdininkams, kaip patiems išsiaiškinti, kuriose miesto vietose yra didžiausias vaikų žaidimų aikštelių poreikis.

Klerkai galėtų pasinaudoti gyventojų registro duomenų baze ir nustatyti, kuriose miesto vietose gyvena daugiausia jaunų šeimų, ir prie tų namų įrengti aikštelių.

"Tuomet tikrai nereikėtų priekaištauti, kad valdininkai nieko nedirba ir tik leidžia pinigus neaiškioms galimybių studijoms", – pabrėžė Lietuvos tėvų forumo atstovė.

Šiemet nei naujų vaikų žaidimų aikštelių įrengimui, nei esamų remontui nebuvo skirta nė cento.