Žaliasis vandenilis – postūmis mažinti CO2 išmetimus į aplinką

Griežtėjantys tarptautinių organizacijų bei nacionalinių institucijų aplinkosauginiai reikalavimai, vis aktyviau skatinant pereiti prie neutralumo klimatui, įpareigoja ir uostą.

Klaipėdos uoste numatoma įrengti aikštelę, kurioje stovės žaliojo vandenilio gamybos įrenginiai, o greta – laivų ir autotransporto pildymo stotelės. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentaciją ir procese dalyvavusių institucijų išvadas išanalizavusi atsakinga institucija – Aplinkos apsaugos agentūra – yra priėmusi sprendimą, kad vandenilio gamyba galima buvusioje Uosto direkcijos laivyno bazės teritorijoje. Nuo 2026-ųjų čia pradės veikti, tikimasi, pirmoji Lietuvoje vandenilio pildymo stotelė. Vandeniliu bus galima pildyti laivus, viešąjį transportą bei kitus automobilius. Lietuvoje kol kas tai naujiena, tačiau Europoje šiuo metu yra apie 200 vandenilio pildymo punktų.

Kaip ir kiekviena naujovė, šis projektas kelia visuomenės susidomėjimą, pradedant pačia vandenilio gamybos technologija ir baigiant kitų šalių patirtimi. Tad skaitytojams pateikiame atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus.

Kuo naudingas žaliasis vandenilis?

Vienas reikšmingiausių žaliojo vandenilio gamybos aspektų – šis procesas nesukelia žalos aplinkai, nes jo metu beveik neišskiriamas CO₂. Žaliajam vandeniliui gaminti gali būti naudojama tik atsinaujinanti elektros energija, kitu atveju jis nebūtų laikomas žaliuoju. Naudojant žaliąjį vandenilį kaip degalus transporto priemonėms, ženkliai mažėtų CO₂ išmetimai į aplinką. Įvertinta, kad vien Uosto direkcijos atliekų surinkimo laivas, kuris šiuo metu statomas ir bus varomas vandeniliu, kasmet sutaupys apie 335 tonas CO₂. Tokiu kuru varomos transporto priemonės jau rieda gatvėmis, žaliasis vandenilis Europoje testuojamas ir kaip šaltinis namams šildyti, taip pat įvairiai pramoninei technikai.

Vienas reikšmingiausių žaliojo vandenilio gamybos aspektų – šis procesas nesukelia žalos aplinkai, nes jo metu beveik neišskiriamas CO2.

 

Kaip išgaunamas vandenilis ir kokia gamybos metodika bus taikoma Klaipėdos uoste?

Žaliasis vandenilis gaminamas vandens elektrolizės būdu, naudojant elektros energiją, gautą iš atsinaujinančių energijos, kaip vėjo ar saulės, išteklių. Tad tai yra itin švarus gamybos būdas, palyginti su kitais vandenilio gamybos būdais. Klaipėdos uoste žaliasis vandenilis bus gaminamas būtent elektrolizės būdu, naudojant polimerinių elektrolitų membranos tipo elektrolizerį (vandens molekulės skyla į deguonį ir vandenį). Vandenilio gamybos įrangai planuojamas 3 MW elektros poreikis.

Kokie bus šio žaliojo kuro gamybos mastai?

Per parą Klaipėdos uoste planuojama pagaminti apie 500 kg vandenilio.

Kokių vandens sąnaudų pareikalaus pats gamybos procesas?

Įrangai dirbant visu pajėgumu ir per metus pagaminant apie 127 tonas vandenilio, vandens poreikis siektų apie 4,2 tūkst. kub. m. Į šį kiekį įskaičiuotas vanduo, skirtas vandenilio gamybai, vandens demineralizacijai bei įrenginiams aušinti. Jei šį sunaudojamo vandens kiekį palygintume su standartine automobilių plovykla, žaliojo vandenilio gamyba uoste sunaudos maždaug 10 kartų mažesnį vandens kiekį nei tokia plovykla.

Kurioje teritorijoje bus gaminamas žaliasis vandenilis?

Atliekant poveikio aplinkai vertinimą, analizuotos dvi potencialios vietos – buvusioje Klaipėdos uosto Laivų eismo tarnybos teritorijoje (Nemuno g. 8A) ir Uosto direkcijos laivyno bazėje (Nemuno g. 40). Aplinkos apsaugos agentūra, įvertinusi visų institucijų pateiktas išvadas, nusprendė, kad tinkamesnė vieta šiai veiklai – teritorija Nemuno g. 40. Joje numatoma pastatyti vandenilio gamybos įrenginius bei sistemą transporto priemonėms užpildyti.

Kaip atrodys vandenilio bazė uoste?

Numatoma, kad įrenginys vandeniliui gaminti bus sumontuotas jūriniame konteineryje. Pagal parengto techninio projekto sprendinius greta bus įrengti du vandenilio pildymo punktai.

Ar šis objektas bus laikomas pavojingu?

Poveikio aplinkai vertinimo išvadą pateikusi Aplinkos apsaugos agentūra konstatavo, kad uoste planuojama vandenilio gamybos bazė nepriskiriama prie pavojingų objektų dėl numatyto nedidelio vienu metu laikyti žaliavų (produktų) kiekio. Klaipėdos uoste planuojamoje vandenilio gamybos bazėje vienu metu saugomo vandenilio kiekis neviršys 100 tonų, nebus tvarkomos pavojingos ar nepavojingos atliekos, nebus naudojamos trečiosios arba ketvirtosios grupės biologinės medžiagos.

Kam bus naudojamas uoste pagamintas žaliasis vandenilis?

Jį, kaip alternatyvius ir aplinkai draugiškus degalus, planuojama pasitelkti tiek paties Klaipėdos uosto, tiek verslo bei visuomenės reikmėms. Pasirašyti preliminarūs susitarimai dėl vandenilio naudojimo viešajame transporte, o su vienu uosto terminalų – lokomotyvams. Vandeniliu pildyti ketinama ir į uostą atplaukiančius laivus – kasmet alternatyviais degalais varomų laivų skaičius auga. Vandenilis bus naudojamas Uosto direkcijos laivyne.

Kada planuojama pradėti gaminti vandenilį?

Planuojama vandenilio gamybos ir papildymo pradžia – 2026 m.

Kodėl reikia gaminti vandenilį?

Griežtėjantys tarptautinių organizacijų bei nacionalinių institucijų aplinkosauginiai reikalavimai, vis aktyviau skatinant pereiti prie neutralumo klimatui ir gamtai, atitinkamai įpareigoja ir Klaipėdos uostą – organizuojant tolesnę jo veiklą bei plėtrą, planuojant įvairius projektus siekiama atsižvelgti į aplinkos būklę ir nuolat ją gerinti. Iki 2030 m. ES šalyse vandenilis turi tapti neatsiejama integruotos energetikos sistemos dalimi, o Lietuva iki 2030 m. užsibrėžusi pasiruošti gamtinių dujų sistemos transformacijai, pritaikant infrastruktūrą atsinaujinančiai energijai transportuoti. Vienas svarbiausių tikslų – kad Lietuvos dujotiekiais tekėtų ne tik gamtinės dujos, biometanas, bet ir žaliasis vandenilis.

Kokie yra pasauliniai pavyzdžiai?

Šiandien jau išspręstas klausimas, kaip vandenilį saugiai gaminti, jį sandėliuoti ir krauti. Šiuo metu Europoje veikia apie 200 vandenilio pildymo stotelių, daugiau kaip 60 jų dar statoma. Latviai vandenilio gamyklą yra įrengę vos 100 m atstumu nuo gyventojų, vieną Vokietijoje veikiančių tokių gamyklų ir profesiniam tobulinimui skirtą centrą skiria tik gatvė, o Japonijoje vandenilio degalinės stovi prie pat gyvenamųjų dangoraižių. Jungtinėje Karalystėje jau testuojamas projektas vandeniliui gyvenamuosiuose namuose diegti ir juo šildyti patalpas – čia katilai keičiami vandenilinėmis technologijomis.

Klaipėdos jūrų uosto direkcijos nuotr.

Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius:

Prieš porą metų pradėjome svarstyti apie žaliojo vandenilio gamybą, siekdami spręsti aplinkosaugos problemas ir mažinti CO₂ emisijas. Šiandien jau esame pasirengę pradėti įgyvendinti žaliojo vandenilio gamybos projektą. Tikiu, kad šis projektas taps svarbiu žingsniu ne tik uostui, bet ir visos Lietuvos tvarios energetikos plėtrai. Nei Klaipėdos uostas, nei miestas, nei visas pasaulis netaps aplinkai draugiškesnis, jei nesiimsime inovatyviausių sprendimų kovai su klimato kaita. Esame atviri ir siekiame, kad neliktų neatsakytų klausimų, susijusių su vandenilio projektu uoste. Suprantame, kad žinių ir informacijos apie žaliąjį vandenilį trūksta, tad siekiame kuo labiau informuoti visuomenę. Turėjome susitikimus su verslo asociacijomis, miesto savivaldybe ir miesto tarybos nariais, kitomis įstaigomis bei pačiais gyventojais. Esame pasirašę susitarimą su krovos kompanija, kuri norėtų savo lokomotyvui naudoti vandenilį. Kai kurios įmonės rodo susidomėjimą, nes mato potencialą ateityje ir planuoja naudoti vandenilį savo transporto parkuose.