Populiarėja žalieji uostai
Žaliasis uostas Klaipėdoje būtų kuriamas ir dėl aplinkos būklės, žmonių gyvenamosios aplinkos gerinimo, ir dėl biologinės įvairovės išsaugojimo, ir dėl naujovių ar išmaniųjų technologijų diegimo.
Kurti tokius uostus šalis įpareigojo ir ES žaliojo kurso gairės. Vienos šalys šį kursą vykdo atsainiau, kitos – aktyviau. Lietuva, išsirinkusi jaunus politikus, yra linkusi visose srityse kaip galima greičiau diegti žaliąsias technologijas.
Apskritai kalbant, šiuo metu daugelio šalių uostuose yra diegiamos arba planuojamos žaliojo kurso kryptys. Galima teigti, kad žaliųjų uostų idėjos yra ant bangos.
Numatyta, kad Klaipėdoje kuriant žaliojo uosto koncepciją turėtų būti įvertinta uosto aplinkos apsaugos politika, prioritetinės kryptys. Koncepcijos rengėjai turės paruošti įgyvendinimo planus ir schemas, rekomenduoti uosto aplinkos ir konkurencingumo priemones, kurios duotų efektą veikiant naujomis sąlygomis.
Pasirodys tikrasis vaizdas
Žaliojo uosto koncepcija palies kiekvieną uosto naudotoją. Numatyta, kad bus atliekama visų uosto subjektų veiklos įtakos analizė aplinkai, laivybos, transporto, krovos ir krovinių gabenimo įtaka orui, dirvožemiui, vandeniui, gyvenamajai aplinkai. Naujai bus įvertinta, kokią įtaką daro uosto kvapai, triukšmas, dulkėtumas, vizualinė tarša, kaupiamos atliekos.
Uostas, taip pat ir kiekviena uosto bendrovė, turėtų gauti taršos mažinimo planą, jo įgyvendinimo grafiką atsižvelgiant į taršos rodiklius, rizikas, krovinių tipus ir krovos intensyvumą.
Kitaip tariant, parengus žaliojo uosto koncepciją, turėtų būti aiškus vaizdas, kas ir kiek uoste teršia, kur yra pavojingiausios vietos ir kaip su jomis tvarkytis.
Teoriškai viskas gražu, o kaip tai bus įgyvendinama, parodys laikas. Planuojama, kad Klaipėdos žaliojo uosto koncepcija ir aplinkos gryninimo strategija apimtų laikotarpį iki 2030 metų.
Įprastos ir naujos technologijos
Pagal užsienio uostų praktiką įsivaizduojame, kad žaliojo uosto koncepcijos apima ne tik uostų taršą, bet ir išmaniųjų, ekologiškai palankių priemonių diegimą uostuose.
Kitų uostų pavyzdžiai rodo, kad terminaluose, nors tai ir kainuoja papildomai, noriai diegiamos įvairios žaliosios technologijos. Taip yra todėl, kad uosto krovėjai suinteresuoti geriau dirbti, krauti nei dėl taršos laikyti verslą „ant įtampos ribos“.
Kita kryptis yra įvairios naujovės – saulės, vandens, vėjo jėgainių diegimas uostuose. Įprasta, kad saulės baterijos uostuose statomos ant sandėlių stogų, vėjo jėgainės – ant molų.
Žaliuosiuose uostuose tradiciškai numatomas ir platesnis dronų ir kitų naujoviškų technologijų panaudojimas. Klaipėdos uoste jau buvo užsiminta apie planus diegti naujus dronus locmanų veikloje. Kai kur uostuose dronai matuoja gylius, vertina krantinių būklę.
Prie žaliųjų technologijų priskiriamas ir uostų krantinių elektrifikavimas, kad atplaukę laivai nedegintų kuro elektros generatoriams, o naudotųsi į krantines tiekiama aukštąja elektros įtampa.
Gali atsirasti ir visiškai naujų žaliųjų uostų diegimo sprendimų, išmaniųjų krovos sistemų, kurios mažintų įprastas energijos sąnaudas. Kokios kryptys, galbūt ir technologijos, atsiras Klaipėdos uoste, priklausys ir nuo rengiamos žaliojo uosto koncepcijos.
Naujausi komentarai