Regiono saugumas ir Ukrainoje įvykę procesai turėjo įtakos koreguojant Lietuvos įstatymus susietus su jūrininkų buvimu Klaipėdos uoste.

Teisė išliptį į krantą

Iki šiol trečiųjų šalių jūrininkai Lietuvoje remontuojamuose ar kituose nuolat stovinčiuose laivuose be vizų galėjo būti ne ilgiau kaip 90 dienų. Tokia nuostata jau yra gerokai pasenusi, daugelyje pasaulio šalių jūrininkai remontuojamuose laivuose gali būti tiek kiek reikia.

Naujesnę, jūrininkams palankesnę nuostatą stengtasi įteisinti ir Lietuvoje. Lietuvos jūrininkų sąjunga ir Lietuvos laivybos agentų ir maklerių asociacija laikėsi nuomonės, kad jūrininkams turi būti suteikta teisė išlipti į krantą tol, kol jo laivas yra uoste

Nuostatas įteisina ir tarptautiniai aktai – konvencijos „Dėl jūreivių nacionalinių asmens pažymėjimų“ ir „Dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų lengvinimo“. Lietuva yra įsipareigojusi vykdyti abi šias konvencijas. Todėl ir buvo reikalaujama, kad užsienio jūrininkai galėtų išlipto į krantą tol, kol jų laivas yra uoste.

Keisis jūrininkų kontraktai?

Vyriausybėje suderintos ir Seimo komitetuose aprobuotos nuostatos, kad Lietuvoje trečiųjų šalių jūrininkai iš laivo į krantą laisvai galėtų išlipti ne ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį. Vėliau jau reikėtų gauti vizą.

Tokia nuostata žymiai geresnė už iki šiol buvusią 90 dienų reikalavimą. Kaip rodo praktiką, Klaipėdos uoste beveik nebuvo nė vieno laivo, kuris būtų remontuotas ilgiau nei 6 mėnesius.

Ilgiau užsibūti laive jūrininkai gali nebent tokiu atveju, kai į Klaipėdos uostą atplaukęs laivas areštuojamas, savininkai jį pameta, o jūrininkai laukia kol jiems bus sumokėti atlyginimai. Tokie atvejai realūs, bet Klaipėdos uoste pastaraisiais metais jų nebuvo.

Uoste yra vienas laivas, kuriam ir pusė metų nėra tinkamas laikas. Suskystintųjų gamtinių dujų priėmimo laive „Indepedence“ jūrininkai, kurie dauguma filipiniečiai, pagal kontraktą dirbdavo 9 mėnesius. Jiems būdavo pratęsiamos vizos. Pasigirdo teiginių, kad įteisinus 6 mėnesių trečiųjų šalių jūrininkų bevizį buvimą jūrininkų kontraktai „Indepedence“ laive gali sumažėti iki pusės metų.

„Žalieji žmogeliukai“ laivuose

„Sveikintina yra tai, kad Seimas ilgai delsęs ėmėsi keisti įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Lietuvos laivų savininkų asociacija sutinka su nuostata, kad būtų įteisinta 180 dienų bevizis režimas jūrininkams. Kaip sakoma geriau žvirblis rankoje nei lakštingala lankoje“, - komentavo Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdantysis direktorius Gintautas Kutka.

Vyriausybės išvadose buvo teigiama kad „laikotarpis „kol laivas stovi uoste“ apibrėžtas netiksliai, todėl nustačius tokį teisinį reguliavimą jūrininkų buvimo be vizos Lietuvos Respublikos teritorijoje laikas taptų iš esmės neribotas“.

To neriboto jūrininkų, o galimais jais pridengusių kitokių asmenų labiausiai baiminamasi.

Neoficialiomis žiniomis, priimant liberalesnę nei buvo, bet atsargią nuostatą baiminamasi galimos „žaliųjų žmogeliukų“ invazijos per atplaukiančius ir uoste užsibūnančius civilinius laivus. Kas gali paneigti, kad trečiųjų šalių laivai, kad ir iš Rusijos, ir jų sąrašuose įrašyti jūrininkai staiga nevirs „žaliaisiais žmogeliukais“ pagal Krymo analogiją Ukrainoje?