Perdavė valstybė

Nuo 2024 m. pradžios dalis Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) turėtų funkcijų perduota savivaldybių žinion, kai pakeitus Žemės įstatymą NŽT patikėjimo teise valdyta valstybinė žemė, esanti miestų ir miestelių teritorijų administracinėse ribose, perduota patikėjimo teise valdyti savivaldybėms.

Savivaldybės specialistams perduotos taip pat ir žemės valdymo bei naudojimo funkcijos ir administracinių paslaugų teikimas: valstybinės žemės nuoma, panauda, sandorių dėl žemės servitutų valstybinėje žemėje nustatymų sudarymas, sutikimų išdavimas statyti nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai ir kt.

Žemėtvarkos skyriuje tam reikalui buvo įsteigtos dar 7 pareigybės, dabar čia dirba 12 žmonių, tačiau esą jų dar trūksta.

Klaipėdoje yra 9 tūkst. hektarų valstybinės žemės.

Kiekvieną mėnesį per miesto tarybos posėdžius vis tvirtinama dešimtys pakeistų valstybinės žemės nuomos sutarčių.

Jei sklypas didesnis nei 30 arų arba to sklypo vertė didesnė nei 300 tūkst. eurų, tada mūsų parengtus sprendimus tikrina NŽT.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėjos Raimondos Gružienės, šis procesas kol kas be pabaigos.

Kontroliuoja ir NŽT

Tai yra procedūros, kurios apima labai daug dalykų, ne tik žemės nuomos sutarčių pakeitimą.

Tai yra ir naujų sutarčių sudarymas, ir žemės sklypo dalių nustatymas.

„Pagal teisės aktus, valstybinėje žemėje turimų pastatų eksploatacijai žemę išsinuomoti gali tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Pasikeitus žemės sklype esančio pastato savininkui ar pasikeitus kitoms aplinkybėms, taip pat keičiamos žemės nuomos sutartys, bet tai viena iš nedaugelio procedūrų“, – teigė R. Gružienė.

Žemėtvarkos skyriaus vedėja pridūrė, kad sunkiai spėja skubiai tenkinti visus prašymus.

Žmonės, teikiantys prašymus dėl valstybinės žemės nuomos, yra įspėjami, kad procedūra prailgsta vien jau todėl, kad sprendimus priima miesto taryba, kuri posėdžiauja kartą per mėnesį. Be to, tarybai reikia paruošti medžiagą su aiškinamaisiais raštais, pridėti daug dokumentų, klausimus pristatyti komitetuose.

„Be kita ko, NŽT tam tikrais atvejais atlieka parengtų tarybos sprendimų patikrą. Jei sklypas didesnis nei 30 arų arba to sklypo vertė didesnė nei 300 tūkst. eurų, tada mūsų parengtus sprendimus tikrina NŽT“, – akcentavo R. Gružienė.

Tenka laukti mėnesius

Būna atvejų, kai prašymai dėl valstybinės žemės nuomos netenkinami.

Pavyzdžiui, interesantai pateikia senus žemės sklypų planus, kuriuos reikia atnaujinti, skiriant kiekvienam sklype esančiam pastatui atitinkamas žemės sklypo dalis.

Buvo atvejis, kai kreipėsi asmuo, kuris norėjo išsinuomoti hektaro sklypą, nors jame stovintis pastatas buvo nedidelis.

„Šio prašymo netenkinome, nes tokio dydžio pastatui eksploatuoti tikrai nereikia 1 ha. Visada yra tikrinamos faktinės aplinkybės vietoje ir aiškinamasi, ar tam pastatui nėra suformuotas per didelis žemės sklypas. Yra nemažai prašymų, kurių netenkiname iš karto, nes juos reikia papildyti kitais dokumentais. Iš karto žmones perspėjame, kad teks laukti du tris mėnesius, tas terminas gali išsitęsti ir iki pusės metų, dėl įvairių aplinkybių“, – kalbėjo R. Gružienė.

Žemės nuomos sutartis yra svarbus dokumentas, nes, pavyzdžiui, norint įkeisti bankui pastatą, įkeičiama ir žemės nuomos teisė.

Norint statyti arba rekonstruoti pastatą, taip pat reikia turėti tvarkingus žemės nuosavybės arba žemės sklypo nuomos dokumentus.