- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jau tapo tradicija, kad, pasikeitus valdžiai, Lietuvoje imamasi koreguoti tiek mėgėjiškos, tiek verslinės žvejybos tvarką.
Žvejybos stabdymo niuansai
Šiuo metu įvairiose institucijose derinamos naujos Žuvininkystės įstatymo pataisos, kurias pateikė naujasis žemės ūkio ministras, bet rengiasi tvirtinti Vyriausybė.
Baltijos jūroje esant itin sudėtingai padėčiai dėl menkių išteklių, dar labiau aštrėja įtampa tarp žvejybos verslo ir valdžios institucijų. Tam, kad būtų galima suvaldyti padėtį, siūloma didesnius įgaliojimus suteikti Žuvininkystės tarnybai.
Planuojama, kad jai būtų suteikiama teisė tam tikrais atvejais operatyviai stabdyti žvejybą visiems arba netgi atskiriems laivams, kai tai susiję su kvotomis.
Siūloma įvesti ir tokią nuostatą, kad žvejyba būtų stabdoma ir dėl stichinių nelaimių arba žmonių veiklos, pavyzdžiui, vykstant jūroje karo laivų pratyboms. Iškyla ir prieštaravimas. Ar visais atvejais žvejų veiklą turėtų stabdyti Žuvininkystės tarnyba, kuriai užkraunama papildoma administracinė našta.
Iki šiol už sutrikdytą veiklą žvejai reikalaudavo, o dažnai ir gaudavo kompensacijas, ypač jei tai būdavo susiję su grunto pylimu paplūdimiams.Jeigu žvejų veiklą stabdys Žuvininkystės tarnyba, ar žvejams bus mokamos kompensacijos?
Viešins piktnaudžiautojus
Siūloma dar viena nauja nuostata – viešai skelbti informaciją apie žvejų panaudotas kvotas. Didžiąją dalį jų jie gauna nemokamai iš valstybės. Manoma, kad visuomenė turi teisę žinoti, kaip efektyviai yra naudojamas valstybės turtas.
Jau kurį laiką skelbta, kad dalis žvejybos įmonių veiklos nevykdo, tačiau pagal anksčiau susiformavusią žvejybos istoriją kvotas turi ir jas pardavinėjo kitoms įmonėms. Konstatuota, kad nevykdydamos ūkinės veiklos jos pelnėsi valstybės sąskaita.
Čia vėlgi iškilo klausimas, ar viešas informacijos skelbimas apie sugautus žuvų kiekius nesikirs su įmonių komercinėmis paslaptimis? Pradžioje buvo nuostata, kad skelbti tokią informaciją būtų galima tik gavus žvejybos įmonės sutikimą. Bandoma rasti argumentų, kad tokio sutikimo nereikėtų, nes valstybės turto naudojimas negalintis būti komercine paslaptimi.
Itin uždaras verslas
Dabar žvejybos įmonėms galimybės žvejoti yra suteiktos iki 2034 m.
Siūloma naikinti žvejybos galimybes, jei įmonė kelerius metus nežvejoja arba panaudoja mažą kiekį jai skirtų kvotų. Numatoma, kad keičiantis nepanaudota kvotų dalimi su kitomis žvejybos įmonėmis valstybei turėtų būti mokamas keitimosi mokestis.
Dėl to, kad kvotos paskirstytos, o jų atsisakančių beveik nėra, pradėti žvejybą naujam ūkio subjektui beveik nėra galimybių. Siūloma formuoti žvejybos galimybių rezervą.
Tai padaryti nebus lengva, nes ir šiuo metu veikiančiam itin uždaram žvejų verslui kvotų trūksta. Jų deficitą dar padidino nuolatiniai menkių žvejybos draudimai.
Konstatuojama, kad Baltijos jūros žvejai ne visai panaudoja kai kurių žuvų rūšių, pavyzdžiui, lašišų, žvejybos galimybes. Todėl, jei kas nors naujai norėtų pradėti žvejybą, galbūt ir galėtų sulaukti siūlymo gaudyti lašišas.
Jų kvotos yra vienetinės – 2021 m.
iš rezervo skirta 156 vienetai. Pati žvejyba ekonomiškai ne itin palanki, nors nustatyta lašišų pirminė pardavimo kaina yra pati aukščiausia – 27,46 euro už vienetą arba 5 529 eurai už toną.
Palyginimui – menkių gyvo svorio tonos kaina yra 1 330 eurų, strimelių – 250 eurų, šprotų – 230 eurų.
Taip pat svarstoma, ar nereikėtų supaprastinti biurokratinę naštą žvejybos laivams. Dabar jie, kaip ir prekybiniai laivai, privalo turėti apie 30 įvairių liudijimų ir sertifikatų.
Atsisakys kvotų lubų
Iki šiol, skirstant kvotas arba žvejybos galimybes, Lietuvoje galiojo nuostata, kad vienas ūkio subjektas negali turėti daugiau kaip 40 proc. teisių į žvejybos galimybes Baltijos jūroje.
Tokia nuostata atsirado tuomet, kai viena Baltijos jūros žvejų bendrovė valdė 60–70 proc. vienos žuvies kvotų.
Kai Seime buvo imtasi įvesti 40 proc. ribojimą, ta žvejybos įmonė išsiskaidė ir per abi (senąją ir išskaidytą) bendroves vis tiek valdė beveik tas pačias kvotas.
Tuomet sureguliuoti žvejybos koncentracijos vienose rankose tvarką labiausiai norėjęs Seimo narys Eugenijus Gentvilas liko it musę kandęs.
Dabar siekiant naikinti ribojimą aiškinama, kad jis kertasi su Lietuvos civilinio kodekso nuostatomis dėl įmonių reorganizacijos. Šis kodeksas numato, kad vykstant reorganizacijai įmonių dalys ir pareigos yra išskaidomos procentais, todėl papildomi ribojimai esantys nereikalingi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis6
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų12
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Dainų šventės šimtmečiui paminėti doviliškiai pasodino ąžuoliukus
Dainų šventės šimtmečio progai paminėti doviliškiai savaitgalį sodino ąžuolus. Vienas ąžuoliukas buvo skirtas specialiai Dainų šventės paminėjimui, o kitus ąžuoliukus talkininkai sodino Dovilų centre pačių žmonių ...
-
Kariškius uostamiestyje autobusais veš nemokamai7
Siūloma tarptautinių pratybų „Baltijos operacija 2024“ konferencijos metu renginio dalyviams reguliaraus susisiekimo maršrutų autobusais važiuoti nemokamai. ...
-
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi užsienio kalbų: tarp aktualių – ir turkų kalba4
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi įvairių kalbų, o populiarumo viršūnėje šiuo metu – anglų kalba. Tačiau ne mažiau aktualios ir ispanų, prancūzų ir net turkų kalbos. ...
-
Maisto atliekų rūšiavimas Klaipėdoje: kokios pagrindinės klaidos?23
Nuo balandžio 2 d. Klaipėdos miesto gyventojai buvo pakviesti pradėti maisto atliekų rūšiavimą. Klaipėdiečių aktyvumas maloniai nustebino – per pirmąją savaitę surinkta virš 5 tonų maisto likučių, o šią savaitę jau 8...
-
Klaipėdoje – gelbėtojų atranka: kandidatų laukia netradicinis darbo pokalbis1
Darbą paplūdimiuose Klaipėdos gelbėtojai pradės birželį, bet dabar vyksta atranka ir ji netradicinė – vietoje darbo pokalbio kandidatai turi šokti į baseiną. Tarp norinčiųjų gelbėti ne tik moksleiviai ir studentai, bet ir baigiantys ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai35
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
Klaipėdoje duris atvers unikalus senovinių automobilių muziejus21
Senojo dujų fabriko pastatuose vietą atrado unikali, daugiau nei prieš 100 metų pagamintų automobilių kolekcija. Dešimtmetį puoselėtas sumanymas „Senovinių automobilių namai-Memel Automuseum“ jau baigiamas įgyvendinti, ir mu...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai6
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...