Miręs žuvininkystės sektorius

„Mes vis dar biurokratiškai kažką tvarkome ir vaidiname, kad žuvininkystės sektorius Lietuvoje dar egzistuoja“, – Seime pristatant naujas Žuvininkystės įstatymo pataisa replikavo Seimo narys, klaipėdietis Simonas Gentvilas.

Lietuvos statistikos departamentas oficialioje statistikoje rodo, kad pernai Lietuvoje Baltijos jūroje žvejojo 260 žve-jų.

Nuo 2020 m., kai visiškai uždraus žvejoti menkes, žvejų liks gal koks 60 ar 100, nes dauguma žvejojo menkes.

O Lietuvos žuvininkystės tarnyboje dirba 119 tarnautojų, jų vidutinis atlyginimas šiemet rugsėjį buvo 1 373 eurai. Žuvininkystės skyriuje prie Žemės ūkio ministerijos dirbo dar 12 specialistų.

Jau dabar dviem Baltijos jūros žvejams tenka beveik po vieną valdininką. Po Naujųjų metų, kai nebebus menkių žvejybos, valdininkų, greičiausiai, bus netgi daugiau nei Baltijos jūros žvejų.

„Vis vaidiname, kad sprendžiame kvotų dalinimą žvejams, kai iš esmės žuvininkystės sektorius jau yra miręs“, – pastebėjo S.Gentvilas.

Nebebus ko kontroliuoti

Kokia yra Baltijos jūros žvejybos perspektyva? Į šį klausimą šiandien niekas negali atsakyti, nes neaišku, kiek metų Europos Sąjunga tęs menkių žvejybos maratoriumą Baltijos jūroje.

Žvejai svarsto, kad tai gali užsitęsti ir dvejus, ir trejus, ir penkerius metus.

Jau dabar neaišku, ar didelę armiją valdininkų turintis žuvininkystės sektorius atsiperka. Iš Baltijos jūros žvejų jis tikrai negali atsipirkti, nes žvejyba čia jau merdi ne pirmus metus.

Merdinčio žuvininkystės sektoriaus valdininkų armija tiesiogiai išlaikoma iš valstybės biudžeto. Kas iš žuvininkystės verslų „neša medų į valstybės biudžetą“?

Gal vienintelė okeaninė žvejyba? Gal žuvų auginimas, apdorojimas, jų prekyba. Bet, kaip rodo Žuvininkystės tarnybos struktūra nei su žuvų perdirbimu, nei su jų prekyba ši tarnyba nėra susieta.

Pagrindinė funkcija – žvejybos stebėsena ir kontrolė. Bet ką kontroliuoti, kai žvejų dėl menkių draudimo gerokai sumažės?

Atlieka sektoriaus auditą

Dabartinis žemės ūkio ministras Andrius Palionis užsiminė, kad laukia Žemės ūkio ministerijos Vidaus audito ataskaitos apie Žuvininkystės tarnybą ir visą sektorių. Ji jam turėtų būti pateikta kaip tik šiomis dienomis.

„Kai Žuvininkystės tarnyba buvo iškelta į Klaipėdą, mes matome, kaip ji išsipūtė. Laukiame ir galutinių skaičių dėl šprotų žvejybos kitais metais. Kai tik jie bus, įvertinsime laivų galimybes ir žvejų potencialą. Manau, bus adekvatus ir valstybės tarnautojų skaičius“, – dėstė A.Palionis.

Netgi šioje kadencijoje, prie buvusio žemės ūkio ministro Broniaus Markausko jau vieną kartą buvo reformuota Žuvininkystės tarnyba.

Joje darbuotojų nuo 180 sumažėjo iki 119. B.Markauskas planavo šios tarnybos valdininkų skaičių sumažinti iki 45. Siekta, kad žuvivaisos funkcijos būtų perduotos atskiroms bendrovėms. Sulaukta stipraus pasipriešinimo – pertvarkymo reforma iš dalies užstrigo.

Dabar, kai žvejų Baltijos jūroje dar mažės, akivaizdu, kad naujas žuvininkystės valdininkų skaičiaus mažinimas yra neišvengiamas, nes jis jau dabar bado akis.