Žuvininkystės veto klaidžiojo koridoriais

Neįtikėtina, kaip Lietuvoje negerbiame Prezidento institucijos arba pandemija tiesiog visiems susuko galvas.

Socialistinė žvejybos rinka

Dar pernai liepą šalies Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Žuvininkystės įstatymą. Jame jis įžvelgė neskaidrumą ir neobjektyvumą žvejybos kvotų skirstymo procese.

Buvo akcentuota, kad abejonių kelia nuostatos, kurios reguliuoja verslinę žvejybą.

Prezidentui užkliuvo kvotų skirstymas tiek vidaus vandenyse, tiek jūroje. Pastebėta, kad anksčiau neturėjusiems teisės į žvejybos kvotas ūkio subjektams patekti į verslinės žvejybos rinką yra užkertamas kelias.

Tai, ką akcentavo prezidentūra, buvo pastebėjusi ir Konkurencijos taryba. Ji nurodė, kad teisės į žvejybą suteikimas pagal ankstesnių metų kvotas privilegijuoja ilgiau rinkoje veikiančius subjektus kitų atžvilgiu, varžo ūkinės veiklos laisvę ir konkurenciją rinkoje.

Žvejybos rinka yra išlikusi bene labiausiai socialistinė – tarsi senosios sovietinės planinės sistemos dalis. Kai aplink verda konkurencija, žvejybos rinkoje gali nesukti galvos, nes gavai savo istorinę dalį ir dirbi iš esmės be konkurencijos.

Piktnaudžiavimo galimybės

Prezidento institucijai buvo užkliuvę ir tai, kad gavusi valstybės kvotas žvejybos įmonė jų gali ir nepanaudoti, o reikalui esant apsikeisti. Pradžioje buvo numatyta, kad vykdant apsikeitimus privalomas mokėti 10 proc. mokestis, bet vėliau jis buvo panaikintas.

Aiškinta tuo, kad sudėtinga Lietuvos žvejybos laivyno būklė, ES taiko menkių žvejybos draudimus, todėl žvejai negalintys visiškai išnaudoti kvotų.

Vetuodama įstatymą Prezidento institucija teigė, kad „nėra aišku, kaip keitimaisi turėtų būti vykdomi ir kokiu būdu būtų užkertamas kelias galimam pikt-naudžiavimui ar galimai manipuliacinėms schemoms vykdant tokius apsikeitimus“.

Esmė ta, kad Lietuvoje kvotų skirstymo sistema yra išbalansuota. Jau daug metų didžioji dalis Lietuvos strimelių ir šprotų žvejybos galimybių ir kvotų yra sukoncentruota su vienu asmeniu susijusioje verslo grupėje.

Dauguma kitų žvejų dalindavosi didesnę dalį menkių kvotų. Bet kai įvestas jų draudimas, iš esmės dalintis nėra ko. Ir apsikeitimų vykdyti nėra kam.

Prezidento veto iš dalies buvo ir todėl, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba antikorupcinio vertinimo pažymoje nurodė nelygiaverčius žvejybos galimybių apsikeitimus ar jų perleidimą sudaromos sąlygos nemokamai gautą teisę į valstybės turtą parduoti kitiems ūkio subjektams ir taip pelnytis valstybės sąskaita.

Kelta abejonių dėl pataikavimo

Prezidento veto dar tebeklaidžioja Seimo ir Vyriausybės koridoriais iš kabineto į kabinetą, nors jau praėjo 8 mėnesiai. Pernai rugsėjį Seimas Prezidento veto palaikė, tačiau iki šiol Žuvininkystės įstatymo pataisos taip ir nepriimtos.

Tam yra ir objektyvių priežasčių. Pandemija, valdžios piramidės pasikeitimas, vienų Seimo narių išėjimas iš Seimo, kitų atotrūkis nuo žvejų problemų. Prezidento vetuoto įstatymo pataisas buvo rengęs Seimo narys Petras Čimbaras, kurio Seime nebeliko.

Kaip tik šiomis dienomis Vyriausybėje imtasi svarstyti Prezidento vetuotą Žuvininkystės įstatymą.

Žemės ūkio ministerija siūlo palikti daugumą P.Čimbaro pateiktų nuostatų, nors, kai toks įstatymas buvo svarstomas Seime 2020 m. birželį, jis sulaukė abejonių, ar kai kurie Seimo nariai nepataikavo vienai verslo grupei, ar nėra su ja susiję?

Vyriausybės ekonomikos grupė pateikė nemažai pastabų ir siūlo Žuvininkystės įstatymą tobulinti ir iš naujo teikti Vyriausybei tvirtinti.

Vyriausybės kanceliarijos teisės grupė pateikė net 14 pastabų. Ji taip pat pasiūlė, kad po pastabų ir tobulinimo įstatymą dar kartą įvertintų Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Žuvininkystės sritis, kuri Lietuvos masteliais yra labai maža, bet iš ES gauna daug paramos, jau kokius 10 metų nuolat sulaukia didelio valstybės institucijų dėmesio, o Žuvininkystės įstatymas, ko gero, yra vienas iš tų, kuris kaitaliotas daugiausia kartų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių