Žinomas ornitologas Suomijos garbės konsulas Krister Castren fotoaparatu užfiksavo, kaip jūroje ties Juodkrante priekrantės žvejai plukdo ne tik sugautas žuvis, bet ir maišus, pilnus kruvinų paukščių.

Daugiau nei žuvų

Juodkrantėje gyvenantis suomis nufotografavo globaliai nykstančios sparnuočių rūšies – nuodėgulių žūtį.

Šios jūrinės antys masiškai žūva įsipainiodamos į žvejų tinklus.

Stebėtojas suskaičiavo, kad maždaug šimto metrų ilgio tinkle buvo ne mažiau nei 30 žuvusių tokių jūrinių ančių. Sugautų žuvų buvo gerokai mažiau.

Nuodėgulė – dar neseniai gausiai Lietuvos priekrantėje ties Kuršių nerija žiemojusi jūrinių ančių rūšis, perinti šiauriniuose Eurazijos rajonuose. Didesnioji jos populiacijos dalis žiemoja Baltijoje.

Gaišenas užkasė miške

Lietuvos ornitologų draugijos narys Gediminas Gražulevičius tikino, kad šių jūrinių ančių dažnai pasitaiko ne tik juodkrantiškių, bet ir nidiškių, palangiškių žvejų tinkluose.

„Vienais metais teko ištraukti seną tinklą, jame radome jau prasmirdusių paukščių. Tokia bėda Lietuvoje egzistuoja jau senokai, o tinkluose žūva ir kitų rūšių paukščiai. Esu kolegai pagelbėjęs užkasti didžiulę krūvą išmestų negyvų sparnuočių“, – neslėpė G.Gražulevičius.

Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus aiškino, kad atskirų atvejų nutinka, tačiau masinės paukščių žūties niekas nefiksavo.

„O ką mes galime padaryti? Uždrausti žvejams žvejoti? Tinkle yra žuvų, o paukščiai lenda į tinklus maitintis“, – aistras ramino V.Petkus.

Direktoriaus pavaduotojas tikino, kad jei mokslininkai išsiaiškintų, kaip reikėtų elgtis tokiose situacijose, atsirastų normatyviniai aktai, o jų turėtų laikytis žvejai.

Gresia išnykimas?

„Laikui bėgant gali būti, kad šios antys išnyks, kaip ir gagos Palangos pajūryje. Anksčiau prie Palangos buvo stebima šimtai šių paukščių“, – tikino Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Gamtos skyriaus specialistė Jūratė Zarankaitė.

Tiesa, biologai svarsto, kad dėl paukščių rūšių nykimo kalta gali būti ir mitybos bazė, kuri metams bėgant gali keistis.

Mokslininkai bandė aiškintis, kodėl retkarčiais pasitaiko masinės paukščių žūtys.

„Pagal talasologinio draustinio nuostatas, dažniausiai būna numatytas laikotarpis, kada galima žvejoti, bei nurodoma, kokio dydžio akių tinklais reikia žvejoti. Į stintų tinklus paukščiai neįsipainioja“, – tikino J.Zarankaitė.

Biologė pripažino, kad jai yra tekę matyti dideles krūvas negyvų paukščių pajūryje.

„Kiti juos išmeta jūroje, o aš kartą radau krūvą negyvų paukščių miške. Kas tai padarė, nėra aišku“, – prisiminė J.Zarankaitė.

Mokslininkai mėgino sukurti sparnuočius atbaidančius prietaisus, kurie montuojami prie žvejų tinklų, tačiau tai nepasiteisino.