Laivuose – dėžės menkių?

"Pagal Europos Sąjungos Tarybos reglamentą, bet kokia tikslinga menkių verslinė žvejyba turėtų būti draudžiama. Tačiau situacija yra priešinga. Žvejams mėgėjams nuo 2020 m. sausio 1 d. yra visiškai uždrausta Lietuvos priekrantėje žvejoti menkes meškere. Tačiau žvejai verslininkai pilnais tinklais traukia menkes, o šių žuvų prekyba turguose sėkmingai vyksta. Tad kaip suprasti tokius dvigubus standartus?" – piktinosi žvejys mėgėjas Darius Kvietkauskas.

Spalio 17 d. tarp 10 ir 14 val. jūroje ties Karkle vyras užfiksavo dešimtis pastatytų tinklų.

"Tinklai buvo sustatyti 8–12 km nuo kranto linijos. Tuo metu plaukiojo du ar trys žvejų verslininkų laivai, kuriuose dirbantys žmonės iš tinklų traukė gausų menkių laimikį. Jie vietoje skrodė ir krovė į dėžes. Be menkių, tinkluose kitų žuvų nebuvo matyti. Darau prielaidą, kad menkės buvo gaudomos tikslingai", – įtarė vyras.

Po kelių dienų situacija vėl pasikartojo, tad žvejys puolė skambinti Žuvininkystės tarnybai.

Darius Kvietkauskas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Spalio 19-ąją paskambinau į Žuvininkystės tarnybą. Gavau atsakymą, kad verslininkams menkes gaudyti ir pardavinėti galima. Įžvelgiu, kad galėjo būti pažeistas viešasis interesas. Vyksta legalus brakonieriavimas. Drastiškų draudimų prireikė dėl to, jog deklaruojama, kad jūroje trūksta žuvų. Visi supranta, kad meškere jūros neišgaudysi, o štai verslininkų tinklams yra duota visiška laisvė", – nuomonę išsakė D.Kvietkauskas.

Kilogramas – 4 eurai

Pasak žvejo, šiuo metu menkės juda iš vasarinių mitybos zonų kranto link.

"Jos grįžta maitintis smulkiomis žuvimis. Verslininkai stato 4,5–5 cm dydžio akių tinklus. Mailius į šiuos tinklus net nepapuola. Nesunku suprasti, kokios žuvys įstringa tokiuose tinkluose. Oficialiai žvejai verslininkai sugautas menkes įvardija kaip priegaudą. Priegaudą galima pasiimti. Vadinasi, ir prekiauti galima. Labai juokinga – menkių gaudyti negalima, o šių žuvų – pilnos prekyvietės", – pastebėjo vyras.

Visi supranta, kad meškere jūros neišgaudysi, o štai verslininkų tinklams yra duota visiška laisvė.

D.Kvietkauskas išsaugojo aibę socialiniuose tinkluose aptiktų žvejų verslininkų skelbimų apie parduodamas menkes.

"Menkių – kiek nori, po keturis eurus už kilogramą. Vieni pasiskelbia, kokiame turguje pardavinėja – Klaipėdos ar Kretingos. Kiti nutyli, bet susisiekus atsako, kad Tilžės turguje prekiauja", – pasakojo žvejys.

Savo pastebėjimus žvejys nusiuntė Europos komisarui Virginijui Sinkevičiui, kuris Europos Komisijoje atsakingas už aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės sektorių.

"Atsakymo nesulaukiau. Ir labai dėl to gaila", – patikino žvejys.

Mokesčiams – grašiai

Šią vasarą tūkstantinę žvejų mėgėjų minią į mitingą uostamiestyje surinkusios asociacijos "Lašišos dienoraštis" prezidentas Kęstutis Klimavičius tikino, kad žvejo užfiksuota situacija išties yra skandalinga.

"Atrištos rankos brakonieriauti. Oficialiai menkių verslininkai gaudyti negali, esą gaudo kitas žuvis. O iš tiesų vyksta tikslinė menkių žvejyba, tik deklaruojama tai kaip priegauda. Tai yra akivaizdus verslinės žvejybos protegavimas", – aiškino K.Klimavičius.

Žvejus piktina ir tai, kad mėgėjams ir verslininkams taikomi skirtingi standartai.

"Žvejys mėgėjas, išplaukęs gaudyti kitų žuvų, taip pat gali sugauti menkių. Ištrauktos iš didelio gylio menkės greičiausiai žus. Ir niekam nepaaiškinsi, kad tai priegauda. Žvejys mėgėjas turės mokėti baudą, o verslininkas – ne", – akcentavo K.Klimavičius.

Žvejai mėgėjai yra įsitikinę, kad verslinės žvejybos kontrolė valstybei kainuoja brangiau nei šio verslo sumokami mokesčiai.

Prekyba: socialiniuose tinkluose žvejai verslininkai siūlo pirkti šviežių menkių. / Skaitytojo nuotr.

"Per metus žvejai verslininkai sumokėjo vos 250 tūkst. eurų mokesčių. O deklaruota, kad sugauta tūkstantis tonų žuvų. Išeina, už toną vos 20 euro centų mokesčių Lietuva gavo. Labai skurdūs skaičiai. Visi suprantame, kad realiai pagaunama kone dvigubai daugiau", – sakė K. Klimavičius.

Dėl marių – naujos tvarkos

Aistros kyla ir dėl žūklės tvarkų Kuršių mariose. Šalyje kol kas sunkiai skinasi kelią siūlymai uždrausti verslinę žūklę vidaus vandenyse ar bent jau Kuršių mariose.

Verslininkai argumentuoja, kad uždraudus verslinę žvejybą lietuviai neteks galimybės valgyti šviežias žuvis.

"Suskaičiavome, kad šie verslininkai per metus kiekvienam šalies piliečiui parūpino vos po 300 gramų žuvų file, sugautų Kuršių mariose. Tai taip pat yra apgailėtini skaičiai", – pasakojo K. Klimavičius.

Aplinkos ministerija siūlo keisti verslinės žvejybos Kuršių mariose tvarką. Pastabų ir pasiūlymų laukiama iki spalio 27 d.

Tikrino: Žuvininkystės tarnyba skelbia, kad rugsėjį Klaipėdoje žuvų iškrovimo vietose buvo patikrinti 3 iš 5 Baltijos jūroje žvejojusių Lietuvai priklausančių tralerių, iš kurių iškrauta 7,2 tūkst. kg strimelių, 50 kg šprotų, 1,7 tūkst. kg upinių plekšnių ir 117 kg menkių priegaudos. Neatitikimų nerasta. / Žuvininkystės tarnybos nuotr.

Remiantis mokslininkų pateikta informacija apie lašišų bei šlakių išteklius ir jų migracijos kelius bei verslinės žvejybos sugavimų Kuršių mariose analize, numatoma nustatyti pusantro mėnesio ilgesnį žvejybos draudimo laikotarpį 2 km atstumu nuo Kuršių marių rytinio kranto ir 6–12 žvejybos baruose nuo vakarinio kranto iki farvaterio.

Žvejoti būtų draudžiama ne tik statomaisiais tinklaičiais, kaip yra dabar, bet ir gaudyklėmis.

Griežtinamas jūroje žvejojančių žvejų verslas

Baltijos jūroje žvejojančių Lietuvos žvejų verslas griežtės – kitąmet bus leidžiama 70 proc. mažesnė rytinių menkių priegauda, daugiau nei trečdaliu mažės strimelių žvejybos kvota, tačiau šprotų ir lašišų kvota didės.

Tai šią savaitę sutarta ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje.

"Pasiekėme tai, ką galėjome pasiekti vadovaujantis mokslinėmis rekomendacijomis, nes Europos Komisija teikė siūlymus vadovaudamasi mokslinėmis rekomendacijomis dėl tausiosios žvejybos ribų, ir tuo remiantis nustatomos kvotos", – BNS antradienį sakė žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas.

Jo teigimu, kitąmet, palyginti su šiais metais, 70 proc. iki 33 tonų mažėja rytinių menkių priegauda žvejojant kitų rūšių žuvis, tačiau ją išnaudojus Lietuva galės kreiptis į kitas Baltijos šalis, kad jos kvotomis pasidalintų.

"Yra priimta deklaracija, kad jeigu išnaudosime tą 33 tonų kvotą, turėsime galimybę kreiptis į kitas valstybes nares ir jos galės pasidalinti jų neišnaudotomis kvotomis su Lietuva, kad nesustabdytume žvejybos", – sakė viceministras.

2021 m. Lietuvos žvejai galės sugauti 2,8 tūkst. tonų centrinio baseino strimelių – 36 proc. mažiau nei šiemet. Šprotų bus leidžiama žvejoti 14 tūkst. tonų – 6 proc. daugiau. Pagrindinio baseino lašišų kvota padidinta 9 proc. iki 1 464.

Anot viceministro, Lietuva siekė, kad strimelių žvejybos kvotų mažinimas būtų ne toks žymus, tačiau dėl mokslinių rekomendacijų nebuvo galimybių jų padidinti.

"Šioje vietoje nelaimėjome, bet padarėme kartu su latviais politinį pareiškimą, kad mes susirūpinę tokia padėtimi ir prašome ieškoti galimybių, jog taip drastiškai kvotos kasmet nebūtų mažinamos", – sakė E. Gustas.

Šaltinis – BNS.