Kvaišalų pavartoję vairuojantys klaipėdiečiai rado būdą išsisukti nuo griežtų sankcijų ir užminė kelių policininkams mįslę, kaip prigriebti "žolės" mėgėjus.

Tvarką supaprastino patys

Panašu, kad klaipėdiečiai yra gudriausi Lietuvoje, nes per metus net porą dešimčių kartų teismuose sugebėjo įrodyti, kad narkotikų testas neįrodo jų apsvaigimo nuo kvaišalų.

Policininkų reikalavimus nušalinti tokius mėgėjus svaigintis teisėjai atmeta, o bylas nutraukia.

Vis dažniau kelyje sustabdę automobilį policininkai įtaria, kad vairuotojas yra ne girtas, o apdujęs nuo narkotikų.

Įsitikinti, ar tai tiesa, įmanoma tik atlikus narkotikų testą, todėl, vadovaudamiesi 2006 metais Sveikatos apsaugos ministro pasirašytu įsakymu, pareigūnai tokį vairuotoją veža į Universitetinę ligoninę, kur šis duoda šlapimo mėginį testui atlikti.

Rezultatas tampa žinomas iškart. Juo remdamasis pareigūnas gali nušalinti asmenį nuo vairavimo bei pradėti administracinę teiseną už vairavimą apsvaigus.

Nenurodė, kam vežti šlapimo

Tas pats ministro įsakymas reikalauja per dvi dienas šlapimo mėginį nuvežti į Vilnių, M.Romerio universiteto Teismo medicinos institutą. Tačiau kaip įgyvendinti šį reikalavimą, tada nebuvo pagalvota.

Neaišku, kas turėtų mėginius vežti ir kaip elgtis policininkams, kol būtų gautas atsakymas.

Beje, jo paprastai tenka laukti porą mėnesių, o tyrimas kainuoja apie 300 eurų.

Kalbant apie nušalinimą nuo vairavimo, tokia gaišatis bei pinigų švaistymas yra visiškai neracionalus.

Todėl visoje Lietuvoje iki šiol viskas daroma paprasčiau – testą atlieka universitetinių ligoninių medikai, policininkai remiasi jo rezultatais.

Aparatas dar nesugalvotas

Tačiau Klaipėdoje pastaruoju metu susiformavo kiek kitokia praktika.

Gudragalviai advokatai išmąstė, jog testas viso labo parodo, kad žmogaus organizme vis dar yra narkotinių medžiagų, tačiau neatsako į svarbiausius klausimus – kada žmogus kvaišalus vartojo ir kiek apsvaigęs jis buvo jau tada, kai šlapinosi į buteliuką.

Šiuo pagrindu per metus apylinkių teismai panaikino apie dvi dešimtis sprendimų pradėti administracinę teiseną. Mat vairuotojai teisme sutartinai tvirtina lankęsi Olandijoje ir, nenusižengdami įstatymui, surūkę suktinę kanapių, kurių pėdsakai organizme aptinkami iki mėnesio.

Uostamiesčio Kelių policijos biuro pareigūnai bandė tokius sprendimus skųsti aukštesnės instancijos teismui, bet ir Klaipėdos apygardos teismas netenkino jų prašymų, nes baudžiama už vairavimą apsvaigus, o ne faktą, kad organizme aptikta narkotikų pėdsakų.

Aparato, kuris panašiai kaip alkoholio matuoklis parodytų apsvaigimo laipsnį, kol kas nėra.

Klaipėdiečiai pramynė takus

"Turime keistą situaciją. Mano žiniomis, kituose šalies miestuose dirbama kaip ir seniau ir niekam nekyla abejonių, ar pasitikėti vietos ligoninėse atliktais testais. Tik Klaipėdoje sprendimai bausti ir nušalinti nuo vairavimo asmenis, kurių narkotikų testas buvo teigiamas, dažniausiai panaikinami. Turime galvoti, kaip suformuluoti medikams užduotį, į kokius klausimus jie turi atsakyti, jog galėtume konstatuoti, kad žmogus negali vairuoti", – aiškino Klaipėdos kelių policijos biuro viršininko pavaduotojas Mindaugas Džermeika.

Kada ir kaip bus pakeista apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų nustatymo tvarka, kol kas neaišku. Šis klausimas jau senokai judinamas įvairiuose teisininkų sluoksniuose, tačiau rezultato dar nesimato.

Todėl uostamiesčio kelių policininkai bando kitą būdą atgrasyti vairuotojus nuo noro vairuoti apsvaigus nuo narkotikų. Jie perduoda gautus iš medikų duomenis teritoriniams policijos komisariatams, o čia pradedama administracinė teisena už kvaišalų vartojimą.

Tuo metu vis labiau europėjančioje Lietuvoje gali ateiti diena, kai, kaip ir Vakarų valstybėse, keliuose bus nutveriama daugiau apsirūkiusių nei išgėrusių vairuotojų.