Darbėnų miškuose Sausdravų kaimo ribose įsikūręs Baltų mitologijos parkas sulaukė ilgapirščių vizito. Kažkas iš parko išsigabeno aštuonias medines puodynes.

Parko įkūrėjas palangiškis Artūras Reinikis portalui pasakojo, kad liepos pabaigoje, kai jis pats apėjo parko teritoriją, puodynės dar buvo.

„Šiaip tai mano mama pamatė pirmoji, kad puodynių nėra. Bet senas žmogus pamiršo pasakyti man. Kai tik išaiškėjo, kad jos dingo, kreipėmės į policiją“, – tikino parko šeimininkas.

Tarp Šventosios ir Darbėnų įsikūręs traukos objektas sulaukia įvairių lankytojų. Vasarą čia savaitgaliais užsuka gausesnį poilsiautojų būriai.

Tačiau kas paėmė specialiai medžio kompozicijai sukurtas puodynes, neaišku.Medines puodynes iš ąžuolo drožė garsus šalies skulptorius prieniškis Algimantas Sakalauskas.

„Pačios puodynės neatlieka savo funkcijos, jos – pilnavidurės. Gal kas pastebės kur nors prie sodybų padėtas. Tokiais medžio dirbiniais dabar mėgstama puošti sodybas“, – tikino A.Reinikis.

A.Reinikis pareiškime policijai pažymėjo, kad patyrė 850 eurų žalą.

Puodynių netekusi medinė skulptūra simbolizuoja mitologinę upę, per kurią driekiasi tiltas, esą jungdamas gyvųjų pasaulį su mirusiųjų pasauliu. Vienoje lieto pusėje įsikūrusi Veliona, o kitoje – Vėlinas, saugantis įėjimą į anapusinį pasaulį.

„Baltų karstuose buvo randama molinių ąsočių. Paminint mirusįjį buvo daužomos puodynės ar ąsočiai. Daužiant skambėdavo ypatinga vibracija ir vėlės nebegrįždavo į gyvųjų pasaulį. Todėl ir skulptūriniame ansamblyje ir buvo įmontuotos puodynės“, – pasakojo parko įkūrėjas.

Baltų mitologijos parkas atsirado dviem broliams sutarus taip panaudoti tėvų mišką. Kauniškis Voldemaras ir palangiškis Artūras Reinikiai parką sukūrė 4,3 ha teritorijoje. Čia ne tik gausu įvairių pažintinių takų, bet ir įvairias dievybes vaizduojančių skulptūrų. Miškų glūdumoje poilsiautojams siūloma įveikti labirintą. Jo kūrėjai pasirinko tokią  schemą, kad keliautojas, eidamas labirintu, niekada negrįžta tuo pačiu keliu.