Pereiti į pagrindinį turinį

Buriuotojai prieš valstybę laimėjo nežymiai

2021-05-19 09:22

Kelerius metus užsitęsusiame ginče tarp Klaipėdos jachtklubo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos padėtas taškas Lietuvos teismuose.

Vieta: Smiltynės jachtklubas po rekonstrukcijos 2016 m. kovą.
Vieta: Smiltynės jachtklubas po rekonstrukcijos 2016 m. kovą. / Vidmanto Matučio nuotr.

Sankcija po patikrinimo

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šių metų balandžio 28 d. priėmė neskundžiamą nutartį dėl mokestinio ginčo Klaipėdos jachtklube. Jis iš dalies tenkino Klaipėdos jachtklubo atstovų prašymą.

Nuo 2009 iki 2014 m. Smiltynės jachtklubą rekonstravo viešoji įstaiga „Klaipėdos jachtklubas“. Po Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. patikrinimo už 2011–2014 m. jis gavo prievolę sumokėti beveik 853 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM), per 307 tūkst. eurų delspinigių ir per 85 tūkst. eurų baudą.

Šios sumos atsirado todėl, kad išsiskyrė „Klaipėdos jachtklubo“ ir Mokesčių inspekcijos požiūris į pridėtinės vertės mokestį. Mokesčių inspekcija atsisakė pripažinti „Klaipėdos jachtklubo“ teisę į pirkimo pridėtinės vertės mokesčio atskaitą rekonstruojant Klaipėdos jachtklubo krantines Nr. 1 ir Nr. 2 bei įsigytą krantinės Nr. 3 rekonstrukcijos techninį projektą.

Mokesčių inspekcija konstatavo, kad „Klaipėdos jachtklubas“ krantinių rekonstrukcijų metu sukurtą turtą be atlygio perdavė naudotis operatoriui. Tai reiškia, kad rekonstrukcijos metu sukurtas turtas neatnešė ekonominės veiklos pačiam „Klaipėdos jachtklubui“, todėl ir pridėtinės vertės mokesčio atskaita nebuvusi galima.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 str. numato, kad į šio mokesčio atskaitą gali būti įtrauktas pirkimas, importas ar paslaugos, kurios skirtos paties mokesčio mokėtojo veikloje.

Lėmė sutartis su operatoriumi

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 10 d. „Klaipėdos jachtklubo“ skundą prieš Mokesčių inspekciją atmetė kaip nepagrįstą. Aiškiai nurodyta į PVM įstatymo 58 straipsnį.

„Klaipėdos jachtklubas“ 2009–2014 m. pagal įvairius projektus vykdė krantinių rekonstrukciją. 2010 m. su Ūkio ministerijair Lietuvos verslo paramos agentūra buvo pasirašyta paramos jachtklubo rekonstrukcijai finansavimo ir administravimo sutartis. Jos 2014 m. lapkričio 26 d. papildymas šioje istorijoje tapo lemtingas.

Papildymas numatė, kad projekto vykdytojas, tai yra „Klaipėdos jachtklubas“, projekto įgyvendinimo metu ir 5 metus jam pasibaigus ekonominei veiklai negali naudoti sukurtų rezultatų. Šiuo papildymu projekto vykdytojas buvo įpareigotas sukurtą infrastruktūrą perduoti privačiam investuotojui ar operatoriui.

„Klaipėdos jachtklubas“ šį papildymą įvykdė. Su operatoriumi 2015 m. balandį buvo pasirašyta 10 metų galiojanti sutartis, jam perduotas valdyti sukurtas turtas. Turtas perduotas valdyti beveik be atlygio – tik už fiksuotą „Klaipėdos jachtklubo“ administravimo mokestį. Operatorius įsipareigojo investuoti 177 tūkst. eurų į jachtklubo infrastruktūrą.

Tačiau tai nelaikoma „Klaipėdos jachtklubo“ ekonomine nauda. Todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas situaciją traktavo Mokesčių inspekcijos naudai. Konstatuota, kad „Klaipėdos jachtklubas“ negalėjo daryti PVM atskaitos.

Buvo ar ne ekonominė nauda?

„Klaipėdos jachtklubas“ su tokiu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu nesutiko. Jis nurodė, kad Smiltynės jachtų uostas iki 2010 m. buvo visiškai apleistas ir nelankomas, netgi nustojęs veikti. Todėl reikėjo imtis jį tvarkyti.

Tą padaręs „Klaipėdos jachtklubas“ sukurtą turtą privalėjo perduoti operatoriui, nes taip numato Lietuvos įstatymai. Jei projekto vykdytojas sukurto turto negali naudoti įstaigos tolesnei ekonominei veiklai vykdyti, tai nereiškia, kad tas turtas nebuvo kuriamas ar ekonominė veikla įstaigoje nevykdyta.

Manyta, kad teisme netinkamai įvertintas galimas veiklos tęstinumas dėl sukurto turto perdavus jį operatoriui.

„Klaipėdos jachtklubas“ netgi norėjo atlikti šios įstaigos reorganizaciją ir prijungti ją prie operatoriaus. Tačiau projekto priežiūros laikotarpiu nebuvo gautas sutikimas iš Lietuvos verslo paramos agentūros.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija „Klaipėdos jachtklubo“ argumentus dėl 1 ir 2 krantinių rekonstrukcijos pripažino nereikšmingais. Iš esmės konstatuota, kad šioje dalyje tiek Mokesčių inspekcija, tiek Vilniaus apygardos teismas buvo teisūs. Dėl šios veiklos negalėjo būti suteikta PVM atskaitos teisė.

Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad „Klaipėdos jachtklubas“ turėjo teisę į PVM atskaitą – per 6 tūkst. eurų dėl 3-ios krantinės techninio projekto parengimo, nors vėliau šiai krantinei rekonstruoti pagal paraišką lėšos ir nebuvo skirtos.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų