Antradienį Klaipėdos miesto apylinkės teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį čigonei Ritai Fišeraitei, kuri melu išviliojo bemaž 100 tūkst. litų turtą. Kaltininkė už grotų praleis trejus su puse metų.

Nemoka nei skaityti, nei rašyti

R.Fišeraitė turi tris mažamečius vaikus, tačiau jų neaugina, moteris jau kuris laikas kalinama, tačiau ne už suktybę, o už prekybą heroinu.

Anksčiau ji ne kartą Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje buvo sučiupta vagiliaujanti.

Šį kartą moteris nuteista už tai, kad pasinaudojo pažeidžiama nukentėjusiosios būkle ir per du mėnesius išviliojo daug vertingų daiktų bei didžiules sumas pinigų. Nei skaityti, nei rašyti nemokanti čigonė iš močiutės išmoko burti kortomis ir tai tapo pelningu jos verslu.

Mamos laidotuvėms sutaupytus litus, dukros paskolą vestuvėms bei būstui įsigyti, draugių bei giminaičių santaupas, greituosius kreditus, išsimokėtinai įsigytus brangiausius telefonus ir nešiojamuosius kompiuterius, aukso papuošalus – tiek vertybių moteris atidavė čigonei, pažadėjusiai išsivaduoti nuo velnio apsėdimo ir kupros.

Klaipėdos rajone gyvenanti per 50-metį perkopusi moteris prieš trejus metus jautėsi labai nelaiminga. Ją kamavo ligos, psichologiškai slėgė mintis, kad niekada negalės atsikratyti užaugusios kupros, prasidėjo nesantaika su sutuoktiniu, sunkiai sekėsi sutarti su dukromis.

Moteris buvo tikra, kad jos šeima buvo kažkieno prakeikta.

Prislėgti negandų žmonės dažnai ieško pagalbos, dažniausiai jie kreipiasi į psichologus, gerus draugus, artimuosius, bet šios istorijos herojė pasielgė kitaip.

Kartą laikraštyje ji paskaitė padėką būrėjai Veronikai už sugrąžintą gyvenimą. Šalia buvo nurodytas telefono numeris.

Moteris tą patį vakarą prisiskambino padėką išreiškusiai moteriai ir sužinojo, kad ši jai tikrai labai padėjo, minėjo, kad už būrimą įvairiomis kortomis paprastai mokama nuo 30 iki 100 litų. Pašnekovė gyrė būrėją, esą ji yra labai maloni ir nuoširdi.

Netrukus nelaimingoji susisiekė su Veronika. Pokalbis buvo malonus ir iškart gerai nuteikė bėdų prislėgtą moterį.

Kalbėjo apie gyvenimo knygą

Kai sutartą dieną kupros atsikratyti norėjusi moteris Laukininkų gatvėje pasibeldė į vieno daugiabučio namo duris, jas atidarė apie 30 metų čigonė. Viešnia neišsigando, dirbdama slaugytoja ji ne kartą bendravo su romų tautybės žmonėmis ir buvo tikra, kad niekas taip gerai nepranašauja ateities, kaip jie.

Dėliodama ant stalo kortas žvitriaakė būrėja kalbėjo apie auką užklupusias negandas, apie prakeiksmą ir būtinybę atverti jos gyvenimo knygą bei pažiūrėti, kas joje parašyta.

Būrėja tikino, kad galima perskaityti šią knygą, bet reikėsią pinigų, užtat po to ji atsitiesianti ir galėsianti gyventi laimingai, visos bėdos pasibaigsiančios.

Pirmasis susitikimas su čigone moteriai kainavo 50 litų. Tiesa, apie tai, kiek pinigų reikės ateityje, Veronika aiškino mįslingai – esą knyga pati pasakys, kiek reikia.

Pirmiausiai čigonė pažadėjo nueiti į cerkvę Liepų gatvėje, už aukos sveikatą pastatyti 48 žvakes ir pasimelsti. Už tai ji paėmė 300 litų.

Nors gydytojai sakė moteriai, kad iškrypusį jos stuburą, o tuo pačiu susiformavusią kuprą pagydyti neįmanoma, ji patikėjo, kad čigonės maldos padės jai tapti tiesia ir grakščia.

Visų prašomų pinigų ji tąkart neturėjo, tad susitarė, kad būrėja pakauks kelias dienas.

Rašė dievui prašymą

Kaskart, kai lengvatikė atvažiuodavo pas Veroniką, ši tikindavo skaitanti kortų kalbą ir matanti, kad moters laukia šviesi ateitis, tik reikia nepasiduoti, pasitikėti savimi ir melstis.

Kad sustiprintų jos tikėjimą, būrėja padovanojo klientei medalioną su šventojo atvaizdu ir liepė jį nešioti.

Vieną dieną čigonė padavė iš vieno Klaipėdos rajono kaimo atvažiavusiai moteriai rašiklį bei lapą popieriaus ir liepė rašyti prašymą dievui. Tekstas buvo neilgas, moteris tiesiog prašė aukščiausiąjį pagalbos.

Ji jaudinosi, buvo krečiama drebulio. Būrėja davė kažkokių žolių ir liepė jas gerti kelis kartus per dieną, o apsaugai nuo blogio davė plastmasinę duonelę, apyrankę ir puslitrį švęsto vandens.

Be abejo, vėl kalbėta apie pinigus. Jų jau reikėjo kur kas daugiau nei pirmą ar antrą kartą. Būrėja įvardijo tūkstančio litų sumą. Juos nukentėjusioji pasiskolino iš savo mamos.

Po kelių dienų kalbėdama telefonu paminėjo, kad gali atlikti dar vieną apeigą, jai reikia kiaušinio, nuotraukos ir 3 tūkst. litų.

Šią sumą moteris pasiskolino iš draugės, tikindama, kad litų jai reikia vaistams pirkti.

Čigonė pramušė kiaušinį, atidžiai jį apžiūrėjo ir pranešė, kad reikia dar 10 tūkst. litų. Moteris apsiašarojo – tokių pinigų ji neturėjo.

Veronika nuramino moterį ir pasakė, kad gyvenimo knygai nesvarbu, ar tai bus pinigai, ar brangūs daiktai. Ji galinti išsimokėtinai įsigyti mobiliojo ryšio telefoną ar kokį kitą daiktą.

Abi moterys nuskubėjo į prekybos centrą, čigonė baksnojo pirštu rodydama, kokių telefonų nori,  Auka nupirko daugiau nei pusantro tūkstančio litų kainuojantį „Nokia N916GB“ ir „iPhone4S“, vertą daugiau nei pustrečio tūkstančio. Šiais daiktais būrėja žadėjo uždengti gyvenimo knygą.

Veronika tikino, kad visus pinigus ir brangius daiktus neša į bažnyčią, o kai visi ritualai bus atlikti, jie bus patikliajai grąžinti.

Aurą gadina blogas auksas

Ši buvo šventai įsitikinusi, kad už prakeiksmo išvarymą reikia duoti pinigų, nes už viską gyvenime reikia sumokėti. Nukentėjusioji skolinosi iš saviškių ir vos pažįstamų žmonių, kelis mėnesius jos galvoje sukosi vienintelė mintis – kur gauti pinigų. Kai sukrapštytą sumą atiduodavo čigonei, pajusdavo palengvėjimą, dingdavo drebulys, apimdavo palaimos jausmas ir tikėjimas, kad pagaliau pasveiks, nugara išsities, visi bus laimingi.

Kai moterį apimdavo abejonės, ar susidoros su sunkumais, čigonė pradėdavo ją gąsdinti, versdavo apsispręsti, kurį savo vaiką norėtų atiduoti, jei nebaigs prakeiksmo išvarymo, baugino, jog šeimoje prasidės mirtys ir sunkios ligos.

Vieną dieną Veronika paskambino ir pasakė, jog gyvenimo knyga jai pranešusi apie aukos bute esanti negera aura. Ji neleidžia įveikti prakeiksmo, todėl būtina jai atnešti visus namie laikomus auksinius papuošalus, kuriuos būtina išvalyti nuo blogio.

Po šio pokalbio moteris nunešė būrėjai visą saują aukso papuošalų ir išgirdo, kad reikia dar 7 tūkst. litų.

Kitą kartą knyga pareikalavo 13 tūkst. litų. Moterys dar kartą apsilankė parduotuvėje, kur čigonė išsirinko dar du telefonus ir fotoaparatą. Tą pačią dieną nukentėjusioji paėmė 7 tūkst. litų greitąjį kreditą, pagal kurio sutarties sąlygas ji turės grąžinti per 13 tūkst. litų.

Vos po kelių dienų čigonė pareikalavo dar 5 tūkst. litų. Vietoje pinigų moteris nupirko dar du naujutėlaičius telefonus ir du nešiojamuosius kompiuterius. Nė neapžiūrėjusi šių daiktų moteris atiduodavo būrėjai. Greitieji kreditai, pirkiniai lyg iš gausybės rago byrėjo į čigonės kišenę.

Laimės valanda turėjo išaušti 2012 metų balandžio 20 dieną. Šio mėnesio pradžioje Veronika pranešė, kad finišas jau čia pat, knygai reikia dar 44 tūkst. litų.

Atidavė dukros vestuvių pinigus

Nukentėjusioji paprašė sesers ir brolio pagalbos, rodė jiems, kokius stebuklus padarė jos neva vartojami vaistai – demonstravo, kad gali net kojas užsikelti ant galvos. Taip įtikino artimuosius, kad pinigai jai labai reikalingi. Sesuo sukrapštė 10 tūkst., brolis – 4 tūkst., mama atidavė paskutinius 3 tūkst. litų. Trūko dar 27 tūkstančių.

Tuo metu viena moters dukterų ruošėsi vestuvėms, ketino įsigyti būstą, tad buvo paėmusi nemažą banko paskolą. Kai istorijos herojė su vyru ir savo vaikais svečiavosi pas mamą, papasakojo apie stebuklingus vaistus, tikino, kad su medikais dėl gydymo yra sudariusi sutartį, prašė dukrą jai padėti, žadėjo vėliau pati paimti paskolą ir paskolintą sumą grąžinti.

Dukra patikėjo motina ir padarė, ko prašoma.

Didžiulę pinigų sumą čigonė atėjo pasiimti prie aukos darbovietės. Iki pažadėtosios dienos buvo likusios kelios dienos.

Balandžio 20-ąją žadėto Veronikos skambučio nukentėjusioji nesulaukė, tylėjo jos telefonas, niekas neatidarė ir jos buto durų. Visą dieną pratūnojusi prie čigonės namų, jos nesutiko.

Moters galvoje sukosi mintys, manė, kad prakeiksmas dingo, bet nesuprato, kodėl geradarė neatsiliepia, svarstė, kaip atgauti pinigus ir vertybes.

Po trijų dienų viską praradusi moteris į savo namus pakvietė visus artimuosius ir jiems papasakojo, kad pasakos apie vaistus tebuvo melas, kad pasiskolinti iš jų pinigai, kreditai, brangūs daiktai buvo skirti būrėjai.

Galiausiai slaugytoja vienoje gydymo įstaigoje dirbanti moteris kreipėsi į pareigūnus. Ji pateikė 101325 tūkst. litų ieškinį. Dar 50 tūkst. litų moteris prašė priteisti neturtinei žalai atlyginti. Teismo sprendimu vis turtinė žala priteista iš kaltininkės. Civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti sumažinta iki tūkstančio eurų.