Virtuvė nukentėjo mažiausiai

Antradienį prieš pietus Plungės rajone, Kantaučių kaime, liepsnos apėmė mūrinį gyvenamąjį namą. Ugnis siaubė medinius perdengimus turintį statinį su medine mansarda.

Namo šeimininkę ištiko šokas, greitosios medicinos pagalbos ekipažas išvežė moterį į ligoninę.

Ugniagesiams buvo sunku gesinti ugnį, nes vandens teko važinėti pasisemti apie kilometrą.

Iš oficialaus pranešimo aiškėja, kad iš namo liko tik mūrinės sienos. Išdegė visas jo vidus, nudegė perdengimas ir apie 60 kv. metrų stogo.

Paaiškėjo, kad gaisras kilo miegamajame. Mažiausiai liepsna suniokojo virtuvę, kurioje ir buvo įrengtas dūmų detektorius.

Kartais gyventojai ištraukia iš stalčiaus dar supakuotą dūmų detektorių ir tikina, kad jis neveikia.

Ugniagesiai šį atvejį vadina klasikiniu, kai dėl neteisingai įrengto prietaiso patiriama milžiniškų nuostolių.

Tikslas – patarti ir padėti

Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Prevencinės veiklos poskyrio vyresnioji inspektorė Aurelija Maslauskienė pasakojo apie dvejus metus vykstančią akciją "Gyvenkime saugiai".

Jos metu ugniagesiai lankosi žmonių namuose.

Tiesa, išsigandę galimų baudų dėl vis dar neįrengtų dūmų detektorių, klaipėdiečiai dažnai inspektorių neįsileidžia.

"Akcijos tikslas – ne bausti, o paaiškinti žmonėms, kaip ir kur derėtų įrengti apie gaisrą įspėjančius prietaisus. Visi žmonės žino, kad juos privalu turėti, bet ne visi yra įsirengę. Vienišiems senoliams ar itin vargingai gyvenančioms daugiavaikėms šeimoms tokius detektorius dovanojame", – patikino A. Maslauskienė.

Neretai gyventojai yra nusipirkę, bet jų dar nepasikabinę, todėl ugniagesiai turi priemones jiems pritvirtinti. Jeigu šeimininkai nenori gręžti lubų, plastmasinę dėžutę galima priklijuoti lipnia juosta.

Nervina pypsėjimas

Dažnas žmogus aiškina, kad apvali dėžutė gadins kambario vaizdą, tada inspektoriai pataria detektorių tvirtinti prie sienos arba arčiau kambario kampo.

Viena dažniausiai daromų klaidų – dūmų jutiklio tvirtinimas virtuvėje.

Teisinga jį kabinti arčiausiai miegamojo, toliau nuo židinio arba vietos, kur būna daugiausia dūmų ar garų.

Didesnio ploto, daugiau kambarių turinčiuose būstuose reikėtų tvirtinti kelis jutiklius.

Visi šie patarimai turi vieną tikslą – apsaugoti žmones nuo nelaimės.

Jau pastebėta, kad po kelių mėnesių naudojimo, kai išsikrauna pigiausio jutiklio baterija, jis ima pypsėti ir nervina būsto gyventojus. Ne vienas pasakojo čiupęs šluotą ir tiesiog numušęs prietaisą.

Brangesni detektoriai atlaiko iki 10 metų, pigesniuosiuose baterijas teks keisti kas kelis mėnesius.

Pataria skaityti instrukciją

Kartais gyventojai ištraukia iš stalčiaus dar supakuotą dūmų detektorių ir tikina, kad jis neveikia.

Pasirodo, juose nėra arba neprijungtas maitinimo elementas. Kartais žmonės atneša savo detektorių į ugniagesių būstinę ir paprašo įdėti elementą.

"Visada patariama atidžiai įsiskaityti į naudojimo instrukciją, ten viskas aiškiai ir detaliai paaiškinta. Nuo tada, kai dūmų detektorius privalu įsirengti kiekviename būste, jie išgelbėjo daugybei žmonių gyvybes ir apsaugojo labai daug turto nuo ugnies siautėjimo", – tikino vyresnioji inspektorė.

Kartais suveikusio detektoriaus garsą išgirsta kaimynai ir iškviečia ugniagesius. Taip pavyksta apsaugoti net tuo metu namie nesančių žmonių turtą.

Dažniausia tokių gaisrų priežastis – žmonių  neapdairiai ant veikiančios viryklės paliekami puodai.

Lietuvoje daugiausia gaisrų kyla gyvenamuosiuose namuose, dauguma žuvusiųjų – buvę tokių būstų šeimininkai.