Dvikova su mafija: žmonės, išvalę Lietuvą

Laukinio kapitalizmo metai

"Kaunas savotiškai pasitinka Naujuosius metus. Šiąnakt Kaune nugriaudėjo du sprogimai, o policijos pareigūnai konfiskavo 17 granatsvaidžių "Mucha"", – nuskambėjo "Panoramos" vedėjos Nemiros Pumprickaitės pranešimas, kurį D.Dargis panaudojo savo dokumentiniame filme "Pirmieji kovotojai su mafija".

Klaipėdos policijos komisariato salė buvo pilnutėlė. Pasižiūrėti dokumentinės juostos, kurioje minėti faktai 1991–1993 m. laikraščių puslapiuose ir televizijos žinių reportažuose buvo kasdienybė, atėjo gausus būrys žmonių.

Tik ištrūkus iš Sovietų Sąjungos, kurioje organizuoto nusikalstamumo nebuvo (bent jau tokia oficiali to meto valdžios versija), gniaužtų, Lietuvoje tikrąja to žodžio prasme įsivyravo laukinis kapitalizmas.

Kai, griūvant sovietinei sistemai, Lietuvoje atsirado galimybė užsiimti verslais, masiškai ėmė kurtis pirmieji kooperatyvai.

Tada žmonėms susidarė proga uždirbti, bet iškilo ir nusikaltėliai, kurie siekė tuos uždirbtus pinigus iš jų atimti.

Formavosi tokios nusikaltimo rūšys, kurios pareigūnams iki tol buvo nežinomos. Tai – automobilių ir pastatų sprogdinimai, žmonių grobimai, reketas, tyčiniai padegimai.

Visam tam turėjo būti užkirstas kelias, nes naujai besikuriančios valstybės priešaušryje, matydami savotišką pakrikimą šalyje, banditai siekė perimti neoficialią valdžią į savo rankas. Ir to grėsmė buvo labai didelė.

Kaip trileryje

Būtent todėl prieš pat Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą sukurtas vadinamasis 6-asis skyrius, kuriame dirbę kriminalistai turėjo užkirsti kelią geometrine progresija augančiam organizuotam nusikalstamumui.

"Laikas buvo toks, kad ir patys pareigūnai dirbo sudėtingomis sąlygomis. Sulaikydami pirmuosius reketininkus Kaune, jie net neturėjo antrankių, o nusikaltėlių rankas surišdavo jų pačių diržais, išvertais iš kelnių. Tai matyti archyviniuose kadruose. Galima tik įsivaizduoti, kokie skaičiai nusikaltimų būtų nugulę į šalies statistiką, jei nebūtų buvę šių vyrų. Todėl mano filmo herojai yra pareigūnai, kurių dėka Lietuva buvo pravalyta nuo banditų", – kalbėjo filmo autorius.

1991-ieji buvo žiaurūs metai. Suvokta, kad banditai pareigūnams tikrai ims kerštauti, mėgins įbauginti.

Todėl, anot D.Dargio, kriminalistai buvo įslaptinti. Slaptas tapo ir jų artimųjų gyvenimas.

"Jų gyvenimas buvo toks, kokį rodo meniniuose filmuose apie mafiją. Jų būstų adresai buvo slapti, niekur nefigūravo jų namų telefonų numeriai. Į bendruosius registrus neįtrauktos transporto priemonės, kuriomis naudojosi jie ir jų artimieji. Tačiau buvo atvejų, kai ne pas vieną pareigūną į namus buvo įsiveržę nusikaltėliai, vyko grumtynės. Tada taip ir nepavyko nustatyti, ar norėta tik pagąsdinti, ar susidoroti", – pasakojo dokumentinio filmo kūrėjas D.Dargis.

Filmas dedikuotas kriminalistams

Gegužės viduryje, po daugiau nei metus trukusio kūrybinio darbo, dokumentikos ir faktų analizės, pokalbių su buvusiais legendinio 6-ojo kriminalinės policijos skyriaus pareigūnais, rašytojas D.Dargis klaipėdiečiams pristatė savo dokumentinį filmą "Pirmieji kovotojai su mafija".

Juosta nukėlė žiūrovus į aršiausių šalies kriminalinių grupuočių siautėjimo laikus Lietuvoje ir nė kiek nepagražintą, pavojingą kasdienybę pareigūnų, nusprendusių stoti į žūtbūtinę kovą su mafija.

Tai legendinių vyrų istorija, kelias, gyvenimas, drąsa ir kasdienybė, jų dėka mūsų šalis netapo nusikaltėlių oaze ir tarptautine grėsme visai Europai.

"Tai – daugiau nei filmas. Tai legendinių vyrų istorija, kelias, gyvenimas, drąsa ir kasdienybė, jų dėka mūsų šalis netapo nusikaltėlių oaze ir tarptautine grėsme visai Europai. "Šeštajam skyriui", taip tuomet vadintas elitinius pareigūnus vienijęs teisėsaugos organas, turime būti dėkingi už tai, kaip toli teisėtvarkoje valstybei pavyko nueiti šiandien", – įsitikinęs D.Dargis.

Anot žurnalisto, dokumentinis kino pasakojimas "Pirmieji kovotojai su mafija" žiūrovams perteikia Lietuvos nepriklausomybės pradžią, kai užvaldyti valstybę su savo kriminaliniais "įstatymais" siekė garsiausių nusikaltėlių susivienijimai, bauginę ir drebinę ne tik eilinius gyventojus, bet ir pačius pareigūnus.

"Tuomet šalyje klestėjo reketas, nevaržomai siautėjo banditų gaujos, žudymai, grobimai, naikinimai ar masiniai žmonių dingimai buvo Lietuvos kasdienybė. Svarbiausių spaudos leidinių pagrindinės antraštės kasdien mirgėdavo baisiausiomis istorijomis. Bet vieną dieną tik kelių vyrų rankomis tam buvo uždėtas apynasris. Jie tarsi legendos, privalome juos ne tik gerbti, bet ir dėkoti už tai, ką jie padarė per trumpą, bet efektingą gyvavimo laikotarpį", – tvirtino teisėsaugos veteranus prieš kamerą pakalbinęs filmo autorius D.Dargis.

Anot žurnalisto, dabartinei kartai bene įdomiausia, kas Lietuvoje vyko būtent tais laikais, kai visu pajėgumu darbavosi 6-ojo skyriaus pareigūnai.

"Kartos keičiasi, bet klausimų apie pirmuosius Lietuvos kovotojus su mafija sulaukiu beveik visuose susitikimuose. Tad šis filmas – savotiška padėka tiems, kurie tai darė. Šiame filme yra visko – nuo pasakojimų apie garsiausio visų laikų Kauno kriminalinio pasaulio mohikano Henriko Daktaro ar jo artimiausios aplinkos asmenų vaikystę iki niekur neskelbtų archyvinių kadrų iš slapčiausių operatyvinių bylų. Tai tikra istorija, atskleidžianti tai, kas šokiruoja ir net verčia abejoti faktų tikrumu", – kalbėjo D.Dargis.

Filme atvirais pokalbiais "Šeštojo skyriaus" legendą perteikia net dvylika pašnekovų.

Taip pat žiūrovai turės galimybę išvysti išskirtinius archyvinius kadrus apie pirmųjų šalies reketininkų sulaikymus, kitas įspūdingas operacijas.

Grėsminga situacija valstybėje

Vieno D.Dargio filme prašnekusio ekskomisaro žodžiais, tuo metu Lietuvoje egzistavo daugiau kaip 100 nusikalstamų grupuočių ir per pusantro tūkstančio jiems priskiriamų asmenų.

O pats iki gyvos galvos nuteistas Kauno kriminalinio pasaulio šulas H.Daktaras yra prisipažinęs, kad vien Kaune egzistavo 30–40 gaujų.

Buvęs Klaipėdos 6-ojo skyriaus pareigūnas Andrejus Izotovas prisiminė, kad Klaipėdoje irgi buvo labai daug grupuočių, kurios formavosi būtent tuo metu, kai 6-asis skyrius pradėjo dirbti. Pati rimčiausia esą tuo laiku buvo klaipėdiečio Sigito Gaidjurgio gauja. Tačiau buvo dar ir kitų.

"Dažniausiai į nusikalstamas grupuotes būrėsi sportininkai. Tad buvo boksininkų, imtynininkų, kultūristų, tekvondistų grupuotės. Kai kurie jų nuteisti iki gyvos galvos. Ir dabar pasigirsta kalbų, kad galbūt reikėtų jiems sušvelninti bausmę ar visai paleisti iš kalėjimo. Manyčiau, kad S.Gaidjurgio į laisvę paleisti negalima. Jo gauja iki šiol laikoma viena žiauriausių. Juos galėčiau prilyginti Šilinių gaujai iš Telšių ar Panevėžio Tulpiniams. Jis nemokės dorai gyventi laisvėje, vis tiek kažką prigalvos", – įsitikinęs A.Izotovas.

Kovos su organizuotu nusikalstamumu padalinio darbuotojų arba tiesiog "šeštokų" veiklos (1989–1992) metais visoje Lietuvoje užregistruota 944 asmenų nužudymų, šimtai be žinios dingusių žmonių, daug sprogdinimų, vagysčių bei turto prievartavimo aktų.

Darbe laiko neskaičiavo

Vos kelerius metus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje egzistavusio 6-ojo skyriaus darbuotojai ne tik triuškino šalies gaujas, bet ir atskleidė vagystę Gintaro muziejuje Palangoje.

"Iš ano meto bylų labiausiai įsimintina Medininkų žudynių byla, vagystė iš Palangos gintaro muziejaus. Šias bylas pavyko išaiškinti gana greitai tais pačiais metodais, kuriais šiais laikais mažai kas naudojasi", – kalbėjo Klaipėdoje gyvenantis buvęs 6-ojo skyriaus pareigūnas Vilius Kazys Čepas.