Vadina degradais ir padlomis

„Visi turi žinoti, kad pareigūnai – vagys“, „Manau, yra daugiau ką veikti nei tik žaisti katę ir pelę“, „Liuks pasakyta. Tikrai – suskis“, „Jie ne tik suskiai, bet degradai, legalūs dykaduoniai“, „Šilutes pl., kur „Neringa“, stovi klišakojis, rublius renka“, „Klaipėdoje mentai smaginasi už miesto ligoninės“, „Nuopisos!!!“, „Padlos“.

Tokie ir daugybė kitų gerokai bjauresnių pasisakymų kasdien rašomi įvairių socialinių tinklų paskyrų komentatorių.

Policijos pareigūnai dažnai vadinami šunimis, komentatoriai vis dar vartoja rusišką nusikaltėlių žargoną.

Bjauriausi žodžiai adresuojami patikras keliuose ir gatvėse rengiantiems pareigūnams bei policijos darbuotojams, dirbantiems su trikojais greičio matuokliais, fiksuojantiems automobilių greičio viršijimo atvejus.

Paradoksalu, bet žodinėmis šiukšlėmis besidrabstantys rašinėtojai koneveikia policininkus ir tada, kai pamato juos tikrinančius vairuotojų blaivumą ar matuojančius greitį, ir tada, kai pareigūnai atvyksta į nelaimės vietą padėti nukentėjusiesiems.

Pripažinimas: kelių policininkai, dirbantys ir masiniuose renginiuose, sulaukia komplimentų ir prašymo kartu nusifotografuoti. / D. Janauskaitės nuotr.

Labiausiai kliūva tikrintojams

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistas Nerijus Stankus yra vienas labiausiai atpažįstamų pareigūnų Lietuvoje.

Mat šis jaunas vyras ne kartą dalyvavo įvairiuose šalies televizijos projektuose ir pagarsėjo kaip dainuojantis policininkas.

Puikaus balso savininkas N. Stankus yra atviras ir nuoširdus kalbėdamas apie nuolat jo profesiją lydinčius įžeidimus.

Jis internete besityčiojančius iš policininkų ir liejančius į viešą erdvę šlykštynes ir bjaurastį asmenis pavadino laido riteriais.

„Visiems neįtiksi. Dirbančiuosius policijoje pats profesijos pavadinimas vienija. Jei kuris kolega nusižengė, atrodo, kad tai liečia visus. Kiekvienas pareigūnas pirmiausiai yra tiesiog žmogus. Daugelis tai supranta ir džiaugiasi, kad policininkai dirba šį sunkų ir atsakingą darbą. Bet nekenčiantieji ieškos blogio kiekvienoje situacijoje. Dažniausiai su nekentėjais susiduriame, kai vykdome patikras. Jie ima vadovautis savo susigalvotomis taisyklėmis, tada tenka cituoti įstatymus, kuriais vadovaujasi policija. Vienas pyksta, kad gaištame prisistatydami vardu ir pavarde, kitas reikalauja ir viso pareigų išvardijimo. Reidų metu susiduriame su konfliktų ieškančiais asmenimis. Jie savo laiką ir energiją skiria ne ten, kur reikia. Pykti ant tokių negali, nes gal jiems taip nuoširdžiai atrodo. Tik nesmagu, kad tenka ne tik dirbti savo darbą, bet priimti tokio asmens blogą energiją. Tai apsunkina darbą ir išsunkia mūsų jėgas“, – kalbėjo N. Stankus.

Įvaizdis pakito

Dažnas policininkas jaučiasi įžeistas bjaurių komentarų. Šie žmonės pasirinko sunkią profesiją ir pagrįstai norėtų būti labiau gerbiami.

Tikra tiesa, kad per porą pastarųjų dešimtmečių policininkų įvaizdis gerokai pagerėjo.

Nuo tada, kai gatvėse dirbantys pareigūnai turi įjungtą prie uniformos prisegtą vaizdo kamerą, Kelių eismo taisykles pažeidę vairuotojai nebegirdi dviprasmiško pareigūnų klausimo: „Tai ką darysime, pone?“

Net nedaug alkoholio ne darbo metu ragavę ir vairuodami įkliuvę policininkai žino, kad iš tarnybos bus atleisti. Griežtėjant reikalavimams, auga pasitikėjimas pareigūnais.

„Aš neskaitau komentarų, todėl ir neįsižeidžiu. Ką jie rašo, nereiškia, kad yra tiesa. Tai yra kova su vėjo malūnais. Policijos Imuniteto padalinys stebi viešąją erdvę, jie ir sprendžia, ar reikia ir kaip bausti bjaurių komentarų rašytojus. Policijos nekentėjas visada policininką ar prie trikojo dirbantį darbuotoją parodys iš blogosios pusės. Aš dažnai pagalvoju: kai jam bus bėda, ar neskambins pagalbos telefonu ir nelauks kuo greičiau atvažiuojančių pareigūnų? Šiandien jis man rodo vidurinįjį pirštą ar išsilieja bjauriais žodžiais internete, o ką jis darys, kai jam reikės pagalbos? Norėčiau, kad tokioje situacijoje jis susilaikytų nuo skambučio į pagalbos centrą ir pats spręstų savo problemas. Bet tai tik mano paties pamąstymai, o ne oficiali pozicija. Bet kokia diskusija su laido riteriais būtų tik penas jiems manyti, kad jų nuomonė yra svarbi ar reikšminga. Būtent todėl neskaitau ir nesiveliu į beprasmes šių asmenų diskusijas“, – neslėpė savo pozicijos kelių policininkas N. Stankus.

Jis tikino nė vienam Kelių eismo taisyklių pažeidėjui, kurių daugybę teko bausti, nejaučiantis neapykantos ar pykčio, net jeigu šis nesutinka su nuobauda. Pažeidėjas pareigūnui nėra nusikaltėlis.

Tikrai ne visi pareigūnai ramiai reaguoja į patyčias ir pažeminimą. Ne vienas yra atviravęs, kad dirbdamas sunkų ir net pavojingą darbą norėtų daugiau pagarbos.

Įžeidimų nežada toleruoti

Neseniai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) vadu tapęs Ramūnas Sarapas yra nusiteikęs tvirtai – pareigūnų ir kitų policijos darbuotojų garbės ir orumo įžeidimai nėra ir nebus toleruojami.

„Policijos imuniteto padalinių vienas pagrindinių veiklos uždavinių yra policijos darbuotojų apsauga nuo galimo neteisėto poveikio, kuriuo siekiama paveikti sąžiningai ir objektyviai pareigas atliekančius pareigūnus. Šiuose padaliniuose dirbantys pareigūnai reaguoja į gaunamus pranešimus, taip pat nuolat stebi viešojoje erdvėje – internete, socialiniuose tinkluose viešinamus įrašus, nustato policijos garbę ir orumą įžeidžiančių ar žeminančių komentarų autorius ir traukia juos atsakomybėn“, – tikino komisariato vadovas.

Pasak R. Sarapo, patyčių viešojoje erdvėje neturėtų patirti nė vienas žmogus.

Prieš rašydami įžeidžiančius žodžius, komentarus ar skelbdami informaciją, asmenys turėtų atsakingai įvertinti, kokios įtakos tai gali turėti kitiems, taip pat ir apie galimas pasekmes sau.

Patyrus patyčias, visada teisinėmis priemonėmis galima ginti savo garbę bei orumą.

Nerijus Stankus / Vytauto Petriko nuotr.

Aš neskaitau komentarų, todėl ir neįsižeidžiu.

Ieškinių dėl orumo neteikė

Pareigūnams tenka nukentėti ne tik moraliai, bet ir fiziškai.

Šiemet iki liepos vidurio Klaipėdos apskrityje jau pradėti penki ikiteisminiai tyrimai dėl pasipriešinimo pareigūnams. Uostamiestyje tokių atvejų – keturi.

Pernai per visus metus Klaipėdos apskrityje tokių tyrimų pradėta keturiolika, uostamiestyje – septyni.

Pareigūnai yra apdrausti, ir kai būna sužalojami tarnybos metu, gauna draudimo išmoką. Dėl žalos atlyginimo nukentėję pareigūnai gali kreiptis ir civiline tvarka.

Tiesa, civilinio ieškinio dėl įžeidimo, panašu, dar nė vienas policininkas nereiškė.

Klaipėdos apskrities VPK dirba du psichologai. Į juos pareigūnai gali kreiptis ir konsultuotis įvairiais klausimais.

Pareigūnui tarnybos metu patyrus sužalojimų, psichologai su nukentėjusiu pareigūnu susisiekia patys ir teikia reikiamą pagalbą ne tik jam, bet ir kartu dirbantiems.

Išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, pareigūno žūties atveju, panaudojus tarnybinį ginklą, psichologinės pagalbos teikimas visai komisariato bendruomenei organizuojamas nedelsiant.

Tokiais atvejais į komisariatą siunčiama mobilioji psichologų komanda, kuri gali būti sudaryta iš visoje šalyje dirbančių policijos psichologų.

Skaičiai ir faktai

Klaipėdos apskrities VPK dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams

2025 m. iki liepos 15 d. pradėti 5 ikiteisminiai tyrimai,

Klaipėdoje – 4 tyrimai,

2024 m. Klaipėdos apskrityje pradėta 14,

Klaipėdos mieste – 7,

2023 m. Klaipėdos apskrityje pradėti 8,

Klaipėdos mieste – 4 tokie tyrimai.

Dėl pareigūnų įžeidinėjimo internete pradėtos administracinės teisenos:

2025 m. Klaipėdoje tokių nuobaudų dar neskirta,

Klaipėdos apskrityje 2024 ir 2023 m. – po 2.

2025 m. pirmą pusmetį pareigūnai Klaipėdos apskrities VPK dėl įžeidinėjimo viešojoje erdvėje vedė 3 prevencinius pokalbius su asmenimis dėl gresiančios atsakomybės,

2 atvejais taikytas oficialus įspėjimas.

2024 m. prevenciškai bendrauta su 7,

įspėti 6 asmenys.

2023 m. įvyko 8 prevenciniai pokalbiai,

visi pažeidėjai oficialiai įspėti.