Gyventojai tikina, kad vandenyje elgiasi atsakingai ir saugosi.

„Aš savo žmonai leidžiu plaukti ne daugiau kaip 20 m. Saugome vienas kitą“, – šmaikštavo poilsiautojas.

Deja, bet ne visi vienas kitą prižiūri. Gelbėti skęstančių karštomis dienomis tarnyboms tenka kone kasdien. Vilniaus apskrityje nuskendo šeši žmonės.

„Buvo atlikti aštuoni gelbėjimo darbai vandenyje, kurių metu buvo ištraukti aštuoni skenduoliai. Du iš jų buvo išgelbėti“, – sakė priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Aurelijus Česūnas.

Palangoje vienas senjoras papuolė į duobės spąstus ir pats išplaukti nebesugebėjo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Savaitgalį gelbėtojai turėjo daug darbo. Šeštadienį Giruliuose teko gelbėti vyrą ir Smiltynėje ukrainietę“, – teigė Klaipėdos gelbėtojų vadovas Aleksandras Siakki.

Daugiausiai darbo turėjo Palangos gelbėtojai, kuriems per savaitgalį net penkiolika kartų teko skubėti padėti skęstantiems.

„Pats įsimintiniausias buvo motinos ir mergaitės skendimas. Skendo dešimtmetė mergaitė, mama bandė ją traukti. Mergaitė yra perduota į medikų rankas. Mama buvo neblaivi. Ateityje norėtume, kad tokių įvykių nebūtų. Siaubas, kai žmonės neprižiūri savo vaikų“, – kalbėjo Palangos vyriausias gelbėtojas Kajus Pirožnikas.

Daugiausia skęstančių buvo ne Palangoje, o šalia esančioje Šventojoje.

„Šventosios poilsiautojai yra labiau linkę pavartoti alkoholio. Palangoje žmonės yra labiau atsakingi, tačiau Šventojoje būtent alkoholis pakiša koją“, – teigė K. Pirožnikas.

Vien per šį pusmetį Lietuvoje jau nuskendo beveik 70 žmonių. Viena pagrindinių priežasčių – besaikis alkoholio vartojimas ir gelbėtojų nurodymų nepaisymas.

Palangoje žmonės yra labiau atsakingi, tačiau Šventojoje būtent alkoholis pakiša koją.

„Tikrai nerekomenduotina įsibėgėjus šokti nuo liepto ant galvos į tvenkinį, kurio nepažįsti. Galimai gylis yra tik metras. Visų pirma, reikia žinoti tvenkinį, kuriame maudomės bei vengti alkoholio vartojimo“, – komentavo RVUL skubios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas.

„Dauguma žmonių nekreipia dėmesio į perspėjimo ženklus, kad šitoj vietoje duobė, maudytis draudžiama. Ten jie kabindavo rankšluosčius, vaikai žaisdavo“, – kalbėjo A. Siakki.

Iš vandens tarnyboms teko traukti ne tik žmones, bet ir automobilius.

„Viena transporto priemonė buvo ištraukta Lazdijų rajone, o kita iš Širvintų rajono. Vienoje transporto priemonėje buvo rastas nuskendęs asmuo“, – sakė A. Česūnas.

Daugiau nei įprastai darbo turėjo ir policija. Jai teko raminti konfliktus.

„Pagrindiniai iškvietimai būna dėl viešosios tvarkos pažeidimų, neblaivių asmenų viešose vietose, būta ir muštynių“, – teigė Lietuvos policijos atstovas Ramūnas Matonis.

Lazdynų ligoninės priėmimo darbuotojai sako, kad nei Joninių, nei Mindauginių savaitgaliai nebuvo tokie intensyvūs, kaip ką tik praėjęs. Į skubios pagalbos skyrių atvyko virš 400 šimtų traumuotų pacientų ir dar tiek pat perkaitusių.

„Savaitgalis buvo intensyvus. Traumos buvo standartinės ir banalios. Nuo erkės ištraukimo iki ilgųjų kaulų lūžimo. Daugiausiai buvo patempimai, sumušimai, žaizdos“, – sakė P. Uksas.

Anot medikų, savaitgalį grietąją dažniausiai kvietėsi lėtines ligas turintys asmenys.

„Kvietimų padaugėjo, bet mes to nefiksuojame, kad tai dėl perkaitimo. Yra lėtinių ligų paūmėjimas. Pakilo spaudimas, pablogėjo kvėpavimo funkcija“, – sakė greitosios medicinos pagalbos atstovas Mindaugas Kliukas.

„Daugiausiai vyresnio amžiaus žmonės atvažiuoja vakarais arba vėlyvą naktį dėl silpnumo, galvos svaigimo“, – sakė P. Uksas.

Termometro stulpeliui kylant į aukštumas, netrūko ir gaisrų. Savaitgalį ugniagesiams teko vykti virš 130 kartų jų gesinti.

„Gaisro metu žuvo vienas asmuo, du traumuoti“, – teigė A. Česūnas.

Net keturis kartus degė šalia Ruklos esantis Lietuvos kariuomenės Gaižiūnų poligonas. Visais atvejai nelaimę prišaukė trasuojančių kulkų kibirkščiavimas. Šeštadienį jų sukeltas gaisras buvo užgesintas tik po 5 val. Anot sinoptikų, tokių alinančių karščių ateinančiomis savaitėmis jau neturėtų būti.