Bylos duomenimis, 2024 metų lapkritį vyras, vairuodamas automobilį, nesuvaldė transporto priemonės ir nuvažiavo nuo kelio. Po įvykio jis pasišalino į namus, užsirakino ir neįleido atvykusių policijos pareigūnų – su jais bendravo tik pro langą.
Nepaisant to, pareigūnai nustatė neblaivumo požymius: nuo vyro sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Maždaug po valandos, policijai patekus į namus, vyras atsisakė tikrintis blaivumą alkoholio kiekio matuokliu.
Nors nuteistasis teigė, kad vairavo blaivus ir alkoholį vartojo tik po vairavimo, o būdamas namuose jau neturėjo pareigos tikrintis neblaivumo. Teismas konstatavo, kad šie parodymai vertintini kaip pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas taip pat pritarė pirmosios instancijos išvadai, kad nuteistojo pareiga pasitikrinti neblaivumą išlieka, net jei jis nebuvo sustabdytas policijos vairuojant automobilį ir teigia alkoholį vartojęs tik po vairavimo.
Pirmosios instancijos teismas Skuodo rajono gyventoją pripažino kaltu ir skyrė 50 parų arešto bausmę, taip pat uždraudė trejus metus vairuoti transporto priemones ir priteisė konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią sumą – 2 470 eurų.
Apeliacinės instancijos teismas nuosprendį pakeitė – 50 parų arešto bausmės vykdymą atidėjo vieniems metams. Per šį laikotarpį nuteistasis įpareigotas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Naujausi komentarai