Į Klaipėdos apygardos teismą policija atvežė klaipėdiečių sugyventinių porą – Mindaugą Janutį ir Tatjaną Beleckają. Abu jie teismo laukė suimti devyniolika mėnesių.

Suėmimas tęsis iki rugpjūčio vidurio. Neabejojama, kad po to bus dar pratęstas.

Kad abu klaipėdiečiai galimi šnipai, paaiškėjo po ilgo tyrimo. Sugyventiniai buvo sulaikyti 2023-ųjų lapkritį.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Bylos duomenimis, 2022 m. prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą pora nuvyko į Baltarusijos sostinę Minską. Čia per tarpininkus abu buvo užverbuoti Baltarusijos karinės žvalgybos, kitaip – Generalinio štabo vyriausiosios žvalgybos valdybos.

Teigiama, kad gavo slapyvardžius ir nurodymus. Poros užduotis buvo rinkti duomenis apie Lietuvoje esančią mūsų šalies ir NATO karinę techniką, ginkluotę, infrastruktūrą. Taip pat domėtis strateginiais objektais ir kaip jie saugomi.  

Taip pat aiškintis, ką Baltarusijos opozicija veikia Lietuvoje, o ypač domėtis Lietuvos šaulių sąjungos veikla. Kad galėtų šnipinėti, klaipėdietis net įstojo į Šaulių sąjungą, tapo aktyviu jos nariu.  

Paaiškėjus, kad M. Janutis galimai šnipinėja visuotinei gynybai telkiančią organizaciją, iš jos buvo pašalintas. Surinktą informaciją pora esą perduodavo operacinės žvalgybos kuratoriui.

Byla sudėtinga, reta, tomų labai daug, daug vaizdinės medžiagos.

Teigiama, kad klaipėdiečiai taip pat ieškojo ir kitų Lietuvos piliečių, kuriuos galėtų užverbuoti šnipinėti Baltarusijai. Bylos duomenimis, už šnipinėjimą pora gaudavo piniginį ir kitokį atlygį, tačiau neskelbiama kokį.

„Mano ginamojo pozicija yra nepripažinti kaltės. Be visa ko, baudžiamasis procesas numato, kad turėtų būti surinkta pakankamai įrodymų, kad ta kaltė būtų įrodyta. Nėra taip paprasta užvesti bylą, ją perduoti teismui. Tai šiuo metu jo pozicija tokia“, – teigė M. Janučio advokatė Kristina Vezbergaitė.

Kita kaltinamoji kaltę pripažįsta.  

„Mano ginamoji kaltę pripažino visiškai, sutiko teismui duoti nuoširdžius, išsamius parodymus“, – pranešė T. Beleckajos advokatė Julija Manako-Galminė.

Šnipinėjimo bylą sudaro apie 40 tomų, joje – daug žvalgybos medžiagos. Dėl valstybės paslapčių byla nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose.  

„Byla ypatinga, labai ypatingas straipsnis, mažai tokių bylų yra Lietuvoje. Tokius dalykus sprendžia teismas ir jo nuožiūra reikia nuspręsti uždara ar vieša, nes yra daug valstybės paslapčių, uždarų dalykų, kurie negali būti viešinami visuomenei“, – aiškino K. Vezbergaitė.

Tačiau pirmasis teismo posėdis ilgai netruko.

„Teismas išėjo spręsti pateiktų prašymų. Daugiau komentuoti negaliu, kadangi vyko uždaras posėdis“, – nedaugžodžiavo prokurorė Vilma Vidugirienė.

„Byla sudėtinga, reta, tomų labai daug, daug vaizdinės medžiagos. Reikia susipažinti su papildoma medžiaga, kuri buvo pateikta“, – kalbėjo J. Manako-Galminė.

Už šnipinėjimą įstatymai numato griežtą bausmę – kalėjimą iki 15 metų.