Moteris neišvengė kaltės ir dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo kitoje įmonėje, kurioje buvo realizuojamos pasisavintos prekės. Kaltinamajai teismas skyrė subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dvejiems metams, bei 1130 eurų baudą.

Teismas nustatė, kad L.K., būdama „Saulės amuleto” parduotuvių vedėja, materialiai atsakinga už jose esantį turtą, per pusantrų metų iš parduotuvės Gargžduose pasiėmė didelį kiekį aukso ir sidabro dirbinių – iš viso 833 auskarus, 630 grandinėlių, 277 pakabukus, 270 žiedų ir kt. papuošalų. Iš parduotuvės Telšiuose per kelis kartus moteris paėmė per 4 700 eurų sumą grynųjų pinigų, o esą bijodama prarasti įmonės dokumentus negrąžino ir darbo kompiuterio, kuriuo naudojosi.

Apie tai, kad moteris pasisavino įmonės turtą, pranešė jos sutuoktinis, „Saulės amuleto“ direktorius. Į policija jis kreipėsi po to, kai juvelyrinius dirbinius atpažino kitoje Gargždų parduotuvėje, kurioje jie buvo parduodami uždėjus naujas etiketes. Kratos metu „Žomenos juvelyrikos“ parduotuvėje rasti minėti ir, kaip vėliau paaiškėjo, pasisavinti kitų įmonių atsakomybės ženklais pažymėti bei neženklinti auksiniai ir sidabriniai gaminiai. Kaltinamoji oficialiai tuo metu buvo tos parduotuvės direktorė ir kasininkė.

Teismui pakako įrodymų, kad pripažintų moterį apgaulingai tvarkius šeimos draugės įsteigtos „Žomenos juvelyrikos“ buhalterinę apskaitą, įmonės parduotuvėje buvo prekiaujama pasisavintomis prekėmis. Nustatyta, kad L. K., būdama atsakinga už įmonės ūkinę finansinę veiklą ir įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, be kita ko, nepildė tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių realizavimo apskaitos registro, į apskaitą neįtraukė ir dokumentais nepagrindė minėtų gaminių įsigijimo.

Moteris savo kaltės nepripažino ir bandė įrodinėti, jog porai skiriantis sutuoktinis ją šmeižia dėl pasisavintų pinigų, kuriuos ji esą atidavusi vyrui. Dėl pasisavintų papuošalų ji teigė, kad parduotuvėje laikė per ilgus metus, kai sutuoktiniai vertėsi prekyba juvelyriniais dirbiniais, įsigytus savo papuošalus, taip pat „Saulės amuleto“ nurašytus dėl netinkamos prekinės išvaizdos gaminius, kuriuos vyras jai buvo palikęs ir kuriuos ji bijojo laikyti namie, todėl laikė draugės parduotuvėje. Šiuos ir kitus nustatytų faktinių bylos aplinkybių neatitinkančius kaltinamosios paaiškinimus teismas įvertino kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, L. K. pripažino kalta. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Už nusikaltimus skyręs laisvės atėmimo bausmę, teismas ją atidėjo motyvuodamas, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tačiau teismas įpareigojo moterį neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.