Demonstruoja nepasitikėjimą

"Artėja tiesos akimirka. Man atrodo, jog šis tyrimas nebūtų pavykęs, jei informacija būtų dalijamasi su uostamiesčio aplinkosaugininkais. Ši aplinkybė byloja labai rimtus dalykus. Mano žiniomis, šioje operacijoje dalyvavo tik sostinės aplinkosaugininkai. Popieriaus pramonė yra viena taršiausių. Akivaizdu, jog visas miestas dvokė, tačiau dešimtmečiais niekas nieko nerado", – nuomonę išsakė Seimo narys Simonas Gentvilas.

Politikas neslėpė, jog anksčiau dėjo daug pastangų, kad "Grigeo" būtų sudarytos kone išskirtinės sąlygos, kuriomis įmonei būtų taikoma perpus pigesnė nuotekų tvarkymo kaina.

"Tačiau įmonei "Grigeo" tai buvo visiškai neįdomu ir tik dabar suprantu, kodėl. Matyt, tai neapsimokėjo. Pigiausia yra šiukšles išmesti miške, o nuotekas nuskandinti vandenyje", – pastebėjo S. Gentvilas.

Dabar akivaizdu, jog turime visišką gėdą. Ir ji yra mūsų.

Kas sako netiesą?

Buvęs uostamiesčio politikas, dabar bendrovės "Klaipėdos vanduo" stebėtojų tarybos pirmininkas Valdemaras Anužis, puikiai pamena, kaip prieš keliolika metų buvo pradėti rengti nuotekų valymo įrenginiai, kuriuose turėjo būti išvalomos visos Klaipėdos miesto nuotekos – ir gyventojų, ir įmonių.

Vis dėlto "Klaipėdos kartonas", taip tada vadinta "Grigeo Klaipėda", pasak V.Anužio, taip ir nesutiko jungtis prie bendrovės "Klaipėdos vanduo" nuotekų valymo sistemos.

"Pastačius tuos įrenginius, mums niekaip nepavyko susitarti su "Klaipėdos kartonu", kad prisijungtų prie nuotekų valymo tinklų. Tik klausimas, kaip jie tas nuotekas valė, jei vyksta tokie dalykai, kokius dabar išsiaiškino prokuratūra? Esu tikras, kad "Klaipėdos kartono" nuotekų valymo kiekius aplinkosaugininkai puikiai žinojo ir jų valymo įrangos pajėgumus – taip pat", – neabejojo V. Anužis.

Arūnas Pasvenskas – ilgametis bendrovės "Klaipėdos kartonas" vadovas, įmonei vadovavęs iki 2013 metų ir bendrovės valdybos nariu buvęs iki 2016 m., pripažino, kad sovietmečiu, iki 1975-ųjų, iš bendrovės išties į Kuršių marias tekėjo nevalytos nuotekos.

Tačiau vėliau buvo įrengti įmonės valymo įrenginiai. Bet ar jų pajėgumų pakako bendrovei pradėjus didinti gamybos apimtis, nežinoma.

Kodėl bendrovė "Klaipėdos kartonas" neprisijungė prie modernių "Klaipėdos vandens" nuotekų valymo įrenginių, nepaaiškino ir buvęs "Klaipėdos kartonas" (dabar "Grigeo Klaipėda") direktorius.

"Nei priešinosi, nei nesipriešino, tam nebuvo didelio noro nei iš "Klaipėdos vandens", nei iš "Klaipėdos kartono". Neseniai "Klaipėdos kartono" nuotekų valymo įrenginiai buvo modernizuoti, tad nebuvo jokio reikalo jungtis", – dienraščiui dėstė A. Pasvenskas.

Atsisakė: S. Gentvilas stebėjosi tuo, jog nuotekų skandale dalyvavę Klaipėdos aplinkosaugininkai buvo eliminuoti – paskutinę akimirką nuspręsta tyrime apsieiti be jų. (Vytauto Petriko nuotr.)

Žala – 60 mln. eurų?

"Grigeo Klaipėda" prašymo prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų "Klaipėdos vanduo" sulaukė tik viešumoje pasklidus informacijai apie prokurorų veiksmus.

"Prašymą pateikė antradienį 15 val. Nurodė, jog įvyko avarija jų valymo įrenginiuose", – aiškino įmonės "Klaipėdos vanduo" Nuotekų departamento vadovas Algimantas Jagnieškus.

Tokiais atvejais gamybinė įmonė apie nuotekų tinkluose įvykusią avariją privalo informuoti ir Aplinkos apsaugos departamentą.

Šio departamento direktoriaus pavaduotojas Vaidas Gricius aiškino, jog jokių pranešimų apie ekstra situaciją šioje įmonėje nebuvo gauta nei pirmadienio naktį, kai vyko patikrinimas, nei kitu laiku.

Popieriaus ir medienos pramonės grupės "Grigeo" prezidentas ir didžiausias savininkas Gintautas Pangonis viešai pareiškė, kad nevalytos nuotekos į Kuršių marias galėjo būti leidžiamos dėl gedimo, o ne dėl tyčinės veiklos.

"Labai ciniškai meluoja", – BNS konstatavo aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, paklaustas apie "Grigeo" vadovo komentarus.

Pasak K.Mažeikos, žala gamtai dėl į Kuršių marias leistų nevalytų nuotekų gali siekti 60 mln. eurų.

"Vertinant pagal įstatymus, senatis yra penkeri metai, tai iki penkerių metų gali būti skaičiuojama žala. Jeigu per metus 12–13 mln. eurų pagal tokius kiekius, kokie buvo, tai žala gali būti apie 60 mln. eurų", – skaičiavo ministras.

Sunkiųjų metalų dozė

Tai, kad į Kuršių marias galėjo būti išleidžiami neaiškūs teršalai, bylojo ir Aplinkos apsaugos agentūros bei Klaipėdos universiteto atliekami nuolatiniai marių vandens ir žuvų tyrimai.

Tokių tyrimų skaičiai šokiruoja. Tiek mariose, tiek jūroje aptinkamas didelis sunkiųjų metalų kiekis.

Paaiškėjo, jog jų pilna ir iš žvejų tinklų ištraukiamose žuvyse.

Vietose, kur Kuršių marių vanduo įteka į Baltijos jūrą, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutas yra nustatęs naftos angliavandenilių kiekius.

Klaipėdos sąsiauryje nustatyti gyvsidabrio, nikelio, arseno, vario metinės vidutinės koncentracijos viršijimai.

Analizuojant 2010–2017 m. Kuršių marių ir Baltijos jūros cheminę būklę skirtinguose vandens tipuose, akivaizdus 2017 m. vandens cheminės būklės pagerėjimas, išskyrus Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūros zonoje ir Klaipėdos sąsiauryje.

2010–2014 m. buvo stebimas ryškus bendrojo fosforo koncentracijų mažėjimas, tačiau 2016 m. buvo nustatytas koncentracijos padidėjimas.

Kuršių marios yra 3–5 kartus labiau prisotintos maistinėmis medžiagomis, lyginant su Baltijos jūra.

"Aiškėja, kas galėjo lemti itin aukštą Kuršių marių ir Baltijos jūros priekrantės zonų eutrofikaciją. Jūroje kai kur yra net bedeguonių zonų. Juk kalbėdami apie Kuršių marių taršą, dažniausiai akis nukreipdavome į Kaliningrado srityje įsikūrusį celiuliozės fabriką. Dabar akivaizdu, jog turime visišką gėdą. Ir ji yra mūsų. Beje, iki 2002 m. įmonė "Klaipėdos kartonas" neturėjo savo valymo įrenginių, o naudojosi centralizuotais tinklais", – pastebėjo S. Gentvilas.

(Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Nieko nerado

Kyla klausimų, ar apie nelegaliai išleidžiamus teršalus į Kuršių marias galėjo nutuokti vandentiekininkai?

"Mūsų išleistuvas įrengtas už Senosios Smiltelės gatvės, uosto teritorijoje. Vamzdis išeina tiesiai į krantinę ir marias. Mūsų kolektorius pereina du metro skersmens vamzdžius ir išeina į marias. Aš nežinau, kur jie ką galėjo jungtis, nes įmonės "Grigeo" išvalytų nuotekų jungtis yra Dumpiuose. Jie ten įsijungia į mūsų tinklus. Ne kartą tikrinome ir ne kartą nieko neradome. Visi šneka apie aplinkvamzdžius. Kažkas turėjo kone mėnesį sunkiąja technika darbuotis, ir niekas nieko nematė. Man čia kažkas neaišku", – svarstė įmonės "Klaipėdos vanduo" Nuotekų departamento vadovas A. Jagnieškus.

Jis aiškino, jog savo vamzdį įmonė prižiūri.

"Mes kartą per mėnesį, o ir Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tikrina mėginius plaukdami į marias. Yra nustatytas trikampis, kuriame turi būti paimtas vanduo patikrinimui. Niekada niekas nieko nerado. Kažkas pasakė, kad 10 procentų tik išvalytų nuotekų buvo. O gal 20 ar visas 100 proc.? Iš jų galėdavo išeiti dumblas ir speciali chemija, naudojama popieriaus gamyboje", – tikino A. Jagnieškus.

Nieko nerado ir Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos specialistai. Šios valdybos viršininkas Alfredas Šepštas tikino, jog du kartus per mėnesį įmonės "Grigeo" nuotekos buvo tikrinamos.

"Ribiniai kiekiai buvo viršyti tik tada, kai vyko gaisras įmonėje, o kitais atvejais nieko nerasta", – aiškino A. Šepštas, prisiminęs 2018-aisiais vykusį gaisrą.

Įtarimai buvusiems vadovams?

Kas galėjo padėti dangstyti tokius veiksmus?

S. Gentvilas kėlė klausimą, kaip apie dideles investicijas turėjusią kainuoti nelegalią nuotekų sistemą galėjo nežinoti įmonės vadovybė?

"Tai, ką aš girdžiu iš operacijoje dalyvavusių specialistų, tampa aišku, jog pinigų į šį reikalą buvo įdėta. Viskas padaryta taip, kad aplinkosaugininkai nesuuostų. Tai nėra žiopla klaida. Ten buvo daromos investicijos, visa tai buvo žinoma plačiam įmonės darbuotojų ratui", – pastebėjo S.Gentvilas.

Įmonė "Grigeo" vakar išplatintame pranešime mėta šešėlį buvusiems įmonės vadovams.

"Kaip anksčiau buvo skelbta, "Grigeo Klaipėda" vadovai pasikeitė prieš keletą mėnesių po to, kai nuo pareigų buvo nušalinti ankstesni ilgamečiai vadovai. "Grigeo Klaipėda" rudenį kreipėsi į teismą dėl buvusių "Grigeo Klaipėda" vadovų Vido Beržonskio ir Jono Garalio veiksmų galbūt iššvaistant didelės vertės "Grigeo Klaipėda" turtą", – rašoma pranešime.

Įmonė taip pat skelbia pradėjusi vidinį tyrimą.

"Tyrimas užtruks ne ilgiau nei keletą savaičių, o jo išvadų pagrindu bus parengtas veiksmų planas, kurį įvykdysime nedelsdami. Taip pat bendradarbiaujame ir bendradarbiausime su teisėsauga ir visomis atsakingomis valstybės institucijomis bei pareigūnais, jiems bus suteikta visa informacija, kokią tik turi įmonė ir jos darbuotojai", – tikino įmonės "Grigeo Klaipėda" generalinis direktorius Tomas Eikinas.

Ar apie nuotekų vamzdį, nutiestą į Kuršių marias, galėjo žinoti ilgametis Klaipėdos aplinkos apsaugos departamento vadovas Andrius Kairys, kuris buvo pakilęs iki Lietuvos aplinkosaugos departamento vadovo posto, vėliau tapo jo pavaduotoju, o po praeitos vasaros, anot delfi.lt, prarado teisę dirbti su slaptąja informacija dėl nuslėptų susitikimų ir gautų dovanų iš koncerno "MG Baltic" ir kitų verslininkų?

Dabar A. Kairys vadovauja Aplinkosaugos departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriui, tačiau jo paties atsakymo šiuo klausimu dienraštis neišgirdo, nes vakar jis visą dieną nekėlė telefono ragelio.

Lietuvai gresia sankcijos?

V. Anužio teigimu, spėjama tarša meta didelį šešėlį Lietuvai, nes nežinia kiek laiko buvo teršiama Baltijos jūra, o už tai mūsų valstybė gali sulaukti net Europos Komisijos sankcijų.

"Mūsų paplūdimiuose reikia kabinti ne mėlynąją, o juodą vėliavą", – žodžių į vatą nevyniojo V. Anužis.

Ar Lietuvai gali grėsti ES sankcijos dėl Baltijos taršos? Jei taip, tai kokios?

Europos Komisijos narys, atsakingas už aplinkosaugą, vandenynus ir žvejybą, komisaras Virginijus Sinkevičius, portalui kl.lt apgailestavo, kad „vos išlindome iš gaisro Alytuje, o jau skęstame nuotekose Klaipėdoje“.

„Situacija apgailėtina ir niūri. Kaip komisaras turėčiau mandagiai pasakyti, kad pagal Europos Sąjungos ir nacionalinius teisės aktus, valstybės narės bei jų institucijos atsako už tai, kad tokių situacijų būtų išvengta. Bet „Grigeo“ istorija peržengia visas ribas, tad leisiu sau praplėsti ir savąsias. Gyventojai metų metus indikavo institucijoms apie problemas, mynė slenksčius ir gavo tik dozę pašaipų. Kai žmonių sveikata ir mūsų visų aplinka tampa antraeiliu dalyku, mes negalime kalbėti apie aplaidumą. Tai yra nusikaltimas“, – pabrėžė V. Sinkevičius.

Esą vienintelė paguoda, kad pastaraisiais metais gyventojai pagaliau sulaukė palaikymo aukščiausiu politiniu lygmeniu ir problema Klaipėdoje yra sprendžiama.

Anot Europos komisaro, jei ne tai, šiandien turbūt būtumėme net nežinoję, kokio masto žala gamtai yra daroma.

„Bet tai dar ne viskas. Šiomis dienomis pradėta daug tyrimų. Teisėsauga pradėjo savo tyrimus, „Grigeo“ pradėjo vidinius tyrimus ir taip toliau. Patikinu, šitą situaciją seksiu asmeniškai ir tai darysiu labai atidžiai. Tyrimai negali pasibaigti niekuo, jų rezultatai turi parodyti, kas iš tiesų įvyko, kodėl gyventojai nebuvo išgirsti iš karto, kodėl net po perspėjimų niekas nesiėmė veiksmų. Savo ruožtu su kolegomis žengėme nedidelį, tačiau svarbų žingsnį. „Grigeo“ produkcija ženklinama Europos ekologiniu ženklų „Ecolabel“, kuris nurodo, kad įmonė gamindama produktus imasi visų priemonių, skirtų apsaugoti žmonių sveikatą. Šiandien kreipėmės į Aplinkos apsaugos agentūrą su prašymu nepratęsti „Ecolabel“ licencijos šios įmonės produkcijai bent kol kas“, – tvirtino V. Sinkevičius.

Europos komisaro teigimu, vartotojai negali būti klaidinami, gamintojai, dėl kurių veiklos kyla klausimų, neturėtų prisidenginėti ekologijos kauke.