Pabudo iš komos

Ankstyvą rytą ties Melnragės viaduku įvykusi avarija užminė mįslę ir P.Brazinsko artimiesiems, ir uostamiesčio pareigūnams. Nelaimės aplinkybės iki šiol yra tiriamos.

Dienraštis tąkart rašė, kad miesto autobuso vairuotojas, važiuodamas iš Melnragės, prie viaduko pastebėjo nuo kelio nulėkusį ir į medį atsitrenkusį automobilį.

Neturėdamas galimybės toje vietoje sustoti, žmogus paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112.

Netrukus atvykę pareigūnai ir greitosios pagalbos medikai sumaitotame BMW automobilyje rado sunkiai sužalotą 1997 m. gimusį jaunuolį.

Vaikinas buvo ištiktas komos, kurią, kaip paaiškėjo, sukėlė ne smūgis į pušį, o durtinė žaizda krūtinės srityje, jam aštriu daiktu buvo perdurtas plautis, taip pat pažeista širdis.

Vairuotojas automobilyje veikiausiai buvo vienas, nors po smūgio į medį išsiskleidė abi priekinės oro pagalvės.

Būtent ta puse, kurioje niekas nesėdėjo, BMW trenkėsi į medį.

Viena tragedijos versijų – kad dar prieš avariją sužalotas jaunuolis skubėjo į ligoninę, tačiau neteko sąmonės ir nuvažiavo nuo kelio.

Kita – kad vaikinas vis dėlto kažkokiu būdu galėjo susižaloti pats.

Nukentėjusįjį medikai skubiai operavo ir, kaip vėliau paaiškėjo, sėkmingai.

Paulius pabudo, tačiau jau nebe toks, koks buvo anksčiau.

Mokėsi ir turėjo merginą

Nuo šio kraupaus įvykio praėjo beveik metai. Artimųjų slaugomas Paulius išleistas gydytis į namus ir dabar iš naujo mokosi gyventi.

Kas iš tikrųjų nutiko tą nelemtą dieną, jis tikina neatsimenantis, to iki šiol neišaiškino ir pareigūnai.

Vaikiną ir jo šeimą gerai pažįstantys žmonės pasakojo, kad Paulius nebūtų drįsęs prieš save pakelti ranką, tam esą nebuvo jokios priežasties – jis sėkmingai mokėsi Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykloje elektromechanikos, sykiu dirbo picerijoje, turėjo merginą, buvo pradėjęs savarankišką gyvenimą – atskirai nuo tėvų nuomojosi butą.

Šeimą užgriuvus negandoms, 42-ejų Pauliaus mama A.Brazinskienė buvo Norvegijoje.

Sužinojusi, kad sūnus merdi, sukrėsta moteris skubiai parskrido į Lietuvą.

Žinia it perkūnas iš giedro dangaus smarkiai pakoregavo ne tik Pauliaus, bet ir jo mamos kasdienybę.

"Nelaimė visada pasibeldžia netikėtai. Kol pats nesusiduri, ji atrodo taip toli nuo mūsų", – liūdnai kalbėjo A.Brazinskienė.

"Iki Druskininkų – lyg iki mėnulio"

Du mėnesius Paulius buvo laikomas ligoninės reanimacijos skyriuje, tada reabilitavosi Palangoje.

Šiuo metu 21-erių vaikinas leidžia dienas namuose, yra slaugomas mamos, vyresniojo brolio, tetos ir senelių.

Kad šeimai labai reikalinga pagalba, prabilo ne jaunuolio mama A.Brazinskienė, o artima jos draugė Larisa Burbienė. Kuklūs klaipėdiečiai patys neišdrįso viešai paprašyti paramos, be kurios neįmanomas tolesnis Pauliaus gydymas.

Po avarijos vaikinas sunkiai juda, jam sutriko regėjimas. Nepaisant to, jis yra sąmoningas, suvokia aplinką, bendrauja ir išlieka optimistas.

Laikinai studijas sustabdęs vaikinas viliasi, kad netolimoje ateityje galės tęsti mokslus.

"Reikalas tas, kad jie nemoka prašyti pagalbos, kuri būtina Pauliui. Jis gauna reabilitaciją vieną kartą per metus, po to – dink, kur nori. Neseniai Paulių vežė į delfinariumą už lėšas, kurias pavyko surinkti pažįstamiems ir draugams iš Anglijos. Pauliui reikia dažniau lankytis pas specialistus arba kviesti juos į namus, bet tai kainuoja labai brangiai. Šeima neturi turto, kurį galėtų parduoti, todėl net gydymas Lietuvoje jiems yra nepasiekiamas. Iki Druskininkų jiems – kaip iki mėnulio", – liūdną tiesą konstatavo L.Burbienė.

Padėjo delfinai

Jaunuolį sužalojęs žmogus taip ir nebuvo surastas. L.Burbienė neslėpė, kad visą tą laiką, kol Paulius gulėjo sanatorijoje, jo artimieji jautėsi labai neramiai.

Namiškiai įtaria, kad tądien pajūryje galėjo įvykti konfliktas, dėl to pareigūnai apklausė visus Pauliaus draugus.

Tačiau liudininkų neatsirado. Pauliaus mama daug vilčių į tyrimą nededa, džiaugiasi, kad sūnus iš viso liko gyvas.

Atsitiktinai nelaimėlio mašiną pastebėjusio vairuotojo ir medikų dėka pavyko išgelbėti žmogaus gyvybę, tačiau didieji sunkumai tik prasideda.

Artimieji daro viską, kad Paulius vėl galėtų normaliai gyventi, tačiau jų rankos surištos dėl pinigų trūkumo.

Po dešimties terapijos seansų su delfinais Pauliaus savijauta pagerėjo, jis po truputį bando savarankiškai atsisėsti.

Jam taip pat skirta valstybės kompensuojama 24 dienų reabilitacija Palangoje. Tai yra vienintelė nemokama procedūra šiais metais, tolesnė gydymo eiga priklausys tik nuo artimųjų finansų.

"Taip valstybė "rūpinasi" savo žmonėmis", – graudinosi A.Brazinskienė.

Neišgali sumokėti kineziterapeutui

Balandžio 10-oji ir visos šeimos gyvenimą apvertė aukštyn kojomis – dabar A.Brazinskienė su savo tėvais ir neįgaliu sūnumi gyvena trijų kambarių bute.

Be cento kišenėje likusiai moteriai, išsekus santaupoms, tenka verstis iš sūnaus nedarbingumo išmokos ir slaugos kompensacijos, kurių suma bendrai sudėjus siekia apie 550 eurų per mėnesį.

Kalbėdama su dienraščio žurnalistais moteris graudinosi – prašyti pinigų yra sunku, tačiau padarytų viską, kad sūnus pasveiktų.

Pauliui reikalinga ne tik nuolatinė artimųjų priežiūra, bet ir sunkiai įkandamos kineziterapeutų paslaugos.

"Tokio specialisto 40 minučių laikas kainuoja mažiausiai 18 eurų. Gaila, kad jaunas, darbštus žmogus Lietuvoje yra paliekamas likimo valiai. Į jį žiūrint man stoja širdis", – apmaudą liejo A.Brazinskienės draugė L.Burbienė.

Pauliaus neįgaliojo vežimėlis nė neturi stabdžių, juo neįmanoma pavažiuoti apsnigtais ir slidžiais šaligatviais. Šeima laukia eilėje geresnio įrenginio.

Patiems reikia susimokėti ir už kai kuriuos vaistus ar sauskelnes.

"Mums išrašė receptą 180 vienetų keturiems mėnesiams. Realiai tokio kiekio užtenka tik mėnesiui. Tris mėnesius sauskelnes tenka pirkti patiems. Vieni vaistai irgi nėra kompensuojami. Ačiū Dievui, kad už butą nereikia mokėti, nes glaudžiamės pas mano tėvus. Daug padeda vyresnysis sūnus, be jo negalėtume net į lauką išeiti. Su vežimėliu susidaro apie 80 kg svoris, bijau, kad pačiai neužteks jėgų nulaikyti stumiant nuo laiptų", – atviravo Pauliaus mama.

Vaikinas beveik nemato, tačiau gydytojai artimiesiems suteikė viltį, kad jis praregės.

"Griebiamės kiekvieno šiaudo. Svarbiausia, kad pats sūnus nenuleidžia rankų, priešingu atveju būtume bejėgiai jam padėti", – atkreipė dėmesį mama.

Prašo pagalbos

A.Brazinskienė kreipėsi į Klaipėdos savivaldybės atsakingą skyrių, kad prie daugiabučio namo laiptinės būtų įrengtas pandusas.

Tačiau paaiškėjo liūdna tiesa – nuovažos tenka laukti metus ir ilgiau.

Artimieji nuoširdžiai tiki, kad jaunuoliui iki tol pavyks atsistoti ant kojų. Juolab kad ir pats Paulius rodo didelį norą pakilti iš vežimėlio.

Neabejinga šeimos nelaimei medžio apdirbimo įmonėje dirbanti L.Burbienė gavo pandusą.

"Paprašiau savo darbo kolegų, tai vyrai padarė nemokamai iš medinių lentų, kad būtų galima išvežti Paulių į lauką laiptais. Pati daugiau neturiu kaip jiems padėti, todėl prašome kitų žmonių pagalbos", – tikino moteris.

Norinčiųjų ir galinčiųjų padėti Pauliaus artimieji prašo paaukoti pervedant lėšas į banko sąskaitą: Paulius Brazinskas, LT797300010140437077.