Po aštuonerių metų Neringoje vėl kilęs gaisras dar sykį įrodė, kad žmonės ir technika yra bejėgiai prieš įsisiautėjusią ugnies stichiją. Ji sudegino smėlyje įstrigusią ugniagesių mašiną, o liepsnų pažaboti nepavyko net iš Lenkijos atskridusiam specialiam sraigtasparniui.

Liepsnos slinko jūros link

Vakar prieš vidurdienį Kuršių nerijoje 14-ame kilometre kalnapušėmis apaugusiame plote įsiplieskė gaisras, netrukus išplitęs didžiuliame plote. Ši nelaimė priminė 2006 metais Neringos mišką 26 dienas siaubusį gaisrą.
Apie gaisrą už Alksnynės kelio posto pranešta prieš vidurdienį. Ugnis įsiplieskė toliau nuo kelio ir pietvakarių vėjo genama plito link jūros.

Nors į įvykio vietą iškart išskubėjo Nidos bei Klaipėdos ugniagesiai, suvaldyti situacijos nepavyko. Netrukus didžiulis dūmų šleifas buvo matomas ir iš Klaipėdos.
Po poros valandų ugnis apėmė ne mažesnį nei 10 hektarų plotą.

Smiltynės perkėlos keltai skubėjo į kitą marių krantą kelti ugniagesių mašinų, todėl grafiko nebesilaikyta.
Po pietų gaisravietėje dirbo dešimties sunkiasvorių ugniagesių autocisternų ekipažai iš Klaipėdos, Gargždų, Palangos, Kretingos.

Su ugnimi kovojo Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai bei miškininkai. Jų ginklu tapo didžiulės ližės ir medžių šakos, kuriomis vyrai daužė liepsnojančią žolę.
Vos po poros valandų vandenį ant gaisro židinių pradėjo lieti Karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8 su įgula.

Laukta į pagalbą atvykstančių dar kelių Šiaulių ugniagesių ekipažų. Nemenkos ugniagesių pajėgos skubėjo iš Marijampolės bei Panevėžio. Porą specialią įrangą turinčių automobilių prašyta siųsti ir iš Vilniaus.

Pasitelkė 50 karių

Popietę arčiau jūros, prie dviračių tako, buvo įkurtas veiksmų koordinavimo štabas, kuriam vadovauti ėmėsi vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas.
Po kelių valandų nuo gaisro pradžios paskelbta ekstremalioji padėtis.

Pradėtos derybos su latviais, prašyta atsiųsti jų kariškių sraigtasparnį, galintį ant liepsnų lieti vandenį.
Nuspręsta pasitelkti 50 Lietuvos karių, kuriems teks perkasti gaisro nuniokotą plotą. Tokia pat užduotis skirta ir į įvykio vietą atvykusių dviejų buldozerių vairuotojams.
Pasak Aplinkos ministerijos, pagalbos laukta ir iš Lenkijos. Pranešta, kad Kuršių nerijos link iš Balstogės išskrido lėktuvas su dviem tonomis vandens.

16 val. gaisras apėmė apie 35 hektarus.
Iki vakaro ugnies sustabdyti nepavyko, 17 val. ugnis jau siautėjo 40 hektarų plote.

Žmonės bandė atkirsti liepsnai kelią į naujus plotus, bet besikeičiantis vėjas liepsnas sėjo vis naujuose plotuose.

Užsidegė dėl nuorūkos?

Nors vakar kalbėti apie gaisro priežastis dar buvo anksti, būta spėjimų, kad netoli dviračių tako įsiplieskusią ugnį galėjo įžiebti neatsargiai numesta nuorūka.

Grėsmingai ūždama ugnis plėtėsi kalnapušėmis ir pažeme slinko jūros link. Ugniagesiai pastebėjo, kad didžiuliame plote ryškėjo trys gaisro židiniai.

Pasemti vandens ir greitai grįžti prie plintančios ugnies ugniagesiams trukdė klampus smėlis.

Suartame smėlyje įklimpusios autocisternos ekipažas pasiliko apie 100 litrų vandens tam atvejui, jei ugnis pavojingai priartėtų prie automobilio. Kol vyrai laukė, kada technika ištemps jų mašiną, ugnis siautėjo netramdoma.
Ugniagesiai nesulaukė pagalbos, netrukus ugnies frontas pasiekė autocisterną. Priartėjus gaisrui nuo karščio susprogo automobilio padangos. Netrukus mašina beveik visiškai sudegė.

Ugnis išnirdavo netikėtai

"Tai, ką matau, yra labai žiauru", – savo įspūdžiais vakar dalijosi Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė Aurelija Lapaitė.

Liudininkų akimis, pirmosios gaisro valandos priminė nemenką chaosą. Liepsnos staiga išnirdavo iš miško tai vienoje, tai kitoje vietoje, kur jų visiškai nesitikėta. Žmonės nesiorientavo, kur yra, ir negalėjo paaiškinti, kur atsiųsti pagalbą.

Vakare stichijos siautėjimą bandė sutramdyti 40 ugniagesių ir 15 miškininkų.

Dragūnų kvartale – tvaikas

Tuo metu, kai daugybė ugniagesių bandė suvaldyti ugnį, į Smiltynę plūstelėjo klaipėdiečiai. Mašinomis ir dviračiais jie skubėjo į įvykio vietą, – daugelio noras buvo telefonais bei fotoaparatais užfiksuoti stichinę nelaimę.

Tokie žioplinėtojai trukdė privažiuoti ugniagesių technikai, be to, rizikavo savo sveikata. Todėl perkėloje gyventojai buvo raginami nesikelti į Kuršių neriją ir netrukdyti darbo.
Į Neringą išvažiavo vienas uostamiesčio policijos patrulių ekipažas, pareigūnai vaikė su gaisro gesinimu nesusijusius žmones.

Kelias į Nidą buvo laisvas, automobiliai juo galėjo važiuoti laisvai.

Uostamiestyje žmonės ne tik matė, bet ir pajuto gaisrą. Net Dragūnų kvartale buvo jaučiamas dūmų tvaikas.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Giedraitis patarė vaikų ir sergančiųjų lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis vengti pasivaikščiojimų lauke.

Vakar oro taršos stebėjimo stotelės Klaipėdoje rodė tik nežymų taršos padidėjimą.

Neringiškiams išjungė elektrą

Elektros skirstymo bendrovė LESTO įspėjo išjungsianti aukštosios įtampos elektros energijos liniją, tiekiančią elektros energiją Kuršių nerijai, todėl neringiškiai liko be elektros.

"Elektros tiekimas nutraukiamas siekiant užtikrinti gelbėtojų, gyventojų ir elektros įrenginių saugumą. Nutrūkimo trukmė ir tikslus laikas nėra aiškūs – tai derinama su gelbėjimo tarnybomis", – vakar pavakare pranešė bendrovės LESTO atstovai.

Kuršių nerijos gyventojai buvo prašomi pranešti apie nutrūkusius laidus ar sugadintus įrenginius. Neringiškiai raginti apsišarvuoti kantrybe.

Žmonės perspėti jokiu būdu nesiartinti prie nutrūkusių laidų arčiau kaip 8 metrus ir jų neliesti. Raginta sulaukti, kol į gedimo vietą atvyks operatyvinės brigados.

Lietaus tikimybė maža

Pajūryje pastarąjį kartą lijo balandžio 13 dieną, bet tada iškrito tik vienas milimetras kritulių. Pastarąjį kartą gausesnis lietus buvo prapliupęs tik kovo 25-ąją.
Miškuose labai sausa, o Kuršių nerijoje ypač. Sinoptikų duomenimis, vakar Kuršių nerijos miškuose vyravo trečiosios klasės gaisringumas.

Hidrometeorologai praneša, kad sekmadienį yra tik nedidelė tikimybė mūsų krašte sulaukti lietaus. Gera žinia – nepranešama stipraus vėjo.

Prieš aštuonerius metus Smiltynės miške įsiplieskęs gaisras siautėjo 26 dienas. Jį visiškai užgesino tik prapliupęs lietus.

Gaisrą fiksavo ir prietaisai

Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė Aušra Feser teigė, kad pastarąją savaitę šviesiuoju paros metu buvo organizuojamas miško stebėjimas.

Pasak jos, viena geresnių žinių didžiulės nelaimės akivaizdoje – kad degė ne sengirė, o menkesnės vertės kalnapušėmis apsodintas plotas.

Apie gaisro padarytus nuostolius vakar kalbėti dar buvo pernelyg anksti.

Nacionalinio parko vadovė vylėsi, kad sutelkus didžiules pajėgas pavyks išvengti 2006 metų Smiltynės gaisro pasekmių.

A.Feser pasakojo, kad plintančią liepsną pastebėjo miško darbuotojas, važiavęs keliuku, ir iš karto paskambino į
Bendrąjį pagalbos centrą.

Panašiu metu gaisrą užfiksavo Kretingos miškų urėdijos miško gaisrų stebėjimo ir aptikimo sistemos Dituvos bokšte įrengta kamera – detektorius.

Kuršių nerijos gaisrą aptiko ir Šilutės miškų urėdijos antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema.