Klaipėdos apygardos teismas ketvirtadienį priėmė baudžiamąjį įsakymą, jo teisinė galia prilygsta nuosprendžiui. Baudžiamasis įsakymas priimamas nerengiant žodinių teismo posėdžių ir kaltinamiesiems neneigiant savo kaltės.

Buvęs „Vaisingumo klinikos“ finansų direktorius Algirdas Šakinis tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu dėl tokių pačių nusikaltimų, kaip ir A. Usonis, jam skirta 34 tūkstančių 300 eurų bauda.

Tuo metu Lietuvos, JAV ir Izraelio bendrovei „Vaisingumo klinika“ paskirta 90 tūkstančių eurų bauda.

Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų, jei yra neapskundžiamas.

A. Usonio sutuoktinei Audronei Brazauskaitei Usonienei anksčiau byloje buvo suteiktas specialiosios liudytojos statusas, vėliau jis buvo panaikintas.

Kaip skelbė prokuratūra, Baudžiamojoje byloje surinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimus minėtiems asmenims, atsižvelgiant į tai, kad jie pripažino padarę inkriminuojamus jiems nusikaltimus bei visiškai atlygino padarytą žalą, tyrimui vadovaujantis prokuroras kreipėsi į teismą su pareiškimu užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu.

Devynių darbuotojų, kurie padėjo apgaulingai tvarkyti įmonės apskaitą, atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai buvo baigti, atleidžiant juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Visi šie asmenys buvo įpareigoti sumokėti 2000-2750 eurų įmokas į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Anot prokuratūros, tyrimo metu surinktų duomenų visuma leidžia įtarti, jog vadovaujančias pareigas įmonėje užėmę asmenys, siekdami išvengti mokesčių ir veikdami pagal iš anksto sugalvotą nusikalstamos veikos planą, atsakingiems už pinigų priėmimą darbuotojams buvo nurodę neįtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą dalies iš pacientų gautų pajamų. Skaičiuojama, kad įmonės filialuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje dirbantys 9 darbuotojai laikotarpiu nuo 2019 metų sausio iki 2021 metų vasario apskaitoje galėjo neužregistruoti daugiau nei 711 tūkst. eurų, gautų už pacientams suteiktas paslaugas.

Atliekant tyrimą buvo gauta duomenų, jog iš minėtų neapskaitytų pinigų bendrovės darbuotojams kiek daugiau nei dvejus metus grynais pinigais buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis. Tyrimo duomenimis, darbuotojams tokiu būdu galėjo būti išmokėta atlyginimų už daugiau nei pusė milijono eurų.

Remiantis teisėsaugos pareigūnų surinktais duomenimis, tikrovės neatitinkantys duomenys apie minėtos bendrovės 2019 m., 2020 m. ir 2021 m. pajamas, pelną bei turtą buvo įrašyti į deklaracijas ir pateikti valstybės įgaliotoms institucijoms. Dėl to, manoma, buvo išvengta sumokėti bendrai beveik 360 tūkst. eurų privalomų mokesčių.

Prokuratūra nurodė, kad kaltinamieji prisipažino veikę neskaidriai ir ikiteisminio tyrimo metu atlygino Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo pareikštus ieškinius, sumokėjo valstybei visą kaltinimuose nurodytą sumą.