Vadybininkas taip pat pripažintas kaltu dėl neteisėto praturtėjimo.

Teismas vadovei skyrė 20 tūkst. eurų, o vadybininkui – beveik 28 tūkst. eurų baudas. Kadangi padaryta žala valstybės biudžetui, teismas nusprendė priteisti beveik 24 tūkst. eurų nesumokėtų mokesčių, o bendrovei iš vadybininko – beveik 40 tūkst. eurų žalos atlyginimui.

Teismas taip pat nusprendė konfiskuoti iš vyro daugiau nei 120 tūkst. eurų vertės pinigų sumą, įgytą neteisėtu būdu. Kadangi kaltinamieji abu pripažino pasisavinę bemaž 80 tūkst. eurų bendrais tikslais, iš vadovės konfiskuota pusė šios sumos – apie 40 tūkst. eurų.

Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad nuteistieji, veikdami bendrininkų grupėje, per beveik dvejus metus – nuo 2017-ųjų kovo iki 2019-ųjų sausio – pardavė apie pusšimtį įvairių automobilių ir uždirbo beveik 80 tūkst. eurų. Šios sumos jie neįtraukė į bendrovės apskaitą, taip išvengdami mokesčių ir pasisavindami didelės vertės turtą, priklausantį įmonei.

Bendrovė pardavinėjo automobilius už didesnę kainą nei nurodyta dokumentuose. Automobilių kainos pirkimo-pardavimo sutartyse kai kuriais atvejais būdavo sumažinamos net perpus. Tyrimo metu taip pat atskleista, kad daugiau nei 100 atvejų bendrovės vadovė ir vadybininkas nurodė neteisingus pirkėjus automobilių pardavimo pažymose. Automobilius įsigijo asmenys, kurie oficialiai nedirbo įmonėje, tačiau bendrovės vardu juos perpardavinėjo savo surastiems pirkėjams už didesnę kainą.

Teismas atkreipė dėmesį ir į prabangų vadybininko šeimos gyvenimo būdą, kuris akivaizdžiai neatitiko jų oficialiai deklaruojamų pajamų.

Nustatyta, kad šeima įsirenginėjo prabangią namo dalį prie jūros, statė ir parduotuvę. Tyrimo metu paaiškėjo, jog vadybininko ir jo žmonos išlaidos gerokai viršijo jų oficialias pajamas – trūko net 128 tūkst. eurų. Įvertinus tokį gyvenimo stilių, įskaitant brangias keliones, įvairius pomėgius, nustatyta, kad sutuoktiniai neuždirbo pakankamai teisėtų pajamų, kad galėtų įsigyti minėtą nekilnojamąjį turtą.