Į policiją 37 metų moteris kreipėsi pirmadienį, nors apgauta buvo šeštadienio vakare.

Ši istorija prasidėjo tada, kai ji nusprendė parduoti elektrinį paspirtuką ir paskelbė apie tai internete.

Netrukus atsirado pirkėjas, jis greitai įtikino moterį, kad ketinimai pirkti daiktą labai rimti. Atsiuntęs pavedimo kopiją jis susitarė su klaipėdiete dėl paspirtuko perdavimo laiko ir vietos.

Šis veiksmas įvyko šeštadienį, apie 19 val, Baltijos prospekte, daugiabučio namo kieme.

Moteris patikėjo, kad sandoris sąžiningas, atidavė nepažįstamajam 800 eurų kainuojantį paspirtuką neįsitikinusi, ar pinigai už jį jau pasiekė jos banko sąskaitą.

Atsiuntęs pavedimo kopiją jis susitarė su klaipėdiete dėl paspirtuko perdavimo laiko ir vietos.

Kai eurai nepapildė sąskaitos ir kitą bei dar kitą dieną, klaipėdietė nusprendė kreiptis į policiją.

Panašius nusikaltimus tiriantys pareigūnai tikina, kad dažniausiai sukčiai sukuria netikrą pavedimo kopiją, joje nurodo neegzistuojančią savo banko sąskaitą. Tačiau patikrinti to auka neturi galimybės.

Vienintelė galimybė nepakliūti ant apgavikų kabliuko – parduodamą daiktą perduoti tik tada, kai pinigai už jį jau būna sąskaitoje ir šio veiksmo nebeįmanoma atšaukti.

Policijos pareigūnai atvirauja, kad išaiškinti panašius nusikaltimus nėra lengva, mat daiktų paimti sukčiai dažniausiai pasiunčia savo patikėtinius, pardavėjus tikindami, kad pats tai padaryti neturi galimybės. Asmuo, su kuriuo auka susitinka, būna pristatomas apgaviko broliu, draugu ar giminaičiu.

Jeigu policininkams pavyksta sučiupti šį daiktą paėmusį asmenį, jis dažniausiai tikina nė neįtaręs apie nusikaltimą ir viso labo sutikęs pagelbėti artimam žmogui. Įrodyti, kad tai – netiesa, sudėtinga.