Byloje nustatyta, kad M. K., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, veikdamas bendrininkų grupėje su laisvėje esančiu V. O., iš anksto susitarė, kad V. O. nuvyks pas L. K. į namus, kur parodęs policijos pareigūno pažymėjimo nuotrauką ir melagingai prisistatęs policijos pareigūnu paaiškins, kad pas ją yra netikri pinigai, kuriuos reikia patikrinti, bei taip ją suklaidinęs, paims pinigus ir pasišalins.

Tokiu būdu M. K. ir V. O., pasisavinę valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – L. K. priklausančius 713,90 eurų.

Kaltinamieji M. K. ir V. O. visiškai pripažino savo kaltę bei esmines bylos aplinkybes, tokius savo veiksmus vertino kritiškai ir gailėjosi.

Nukentėjusioji L. K. nurodė, kad, jai būnant namuose, į laidinį telefoną paskambino vyras, kuris prisistatė namų valdybos pirmininku, ir pasakė, kad yra neužskaityta mokesčių dėl padirbtų pinigų. Tada vyras pasakė, kad perduoda telefoną kitam asmeniui, kuris, prisistatęs policijos pareigūnu, pasakė, kad reikia parašyti pareiškimą pareigūnui, kadangi yra suimti trys pinigų padirbinėtojai. Vyras teigė, kad sulaikytieji yra perduoti prokuratūrai ir dabar reikia patikrinti jos pinigus ir pažiūrėti, ar pas ją nėra padirbtų pinigų.

Taip pat pasakė, kad pas ją į namus atvažiuos pareigūnas, kuris pinigus nufotografuos ir patikrins, ar jie nėra padirbti. Ji vyrui pasakė savo adresą ir durų kodą. Jai įleidus vyriškį į vidų, šis paprašė parodyti pinigus, kadangi juos reikia nufotografuoti. Kai pateiktus pinigus vyriškis nufotografavo ir atidavė, ji pinigus įdėjo atgal į piniginę. Po to jie kartu nuėjo į miegamąjį, kur dėžutėje ji turėjo tris kupiūras po 100 eurų ir aštuonias kupiūras po 50 eurų. Pinigus išdėliojo ant lovos. Vyriškis pinigus nufotografavo, tada, nieko nesakęs, griebė nuo lovos ir išbėgo iš buto. Bėgdamas lauk, jis paėmė ir jos piniginę. Visą tą laiką, kol vyriškis buvo namuose, ji bendravo su kitu vyriškiu per laidinį telefoną. Vyriškiui pabėgus su pinigais iš buto, ji toliau bendravo su menamu namų valdybos pirmininku telefonu. Vyras telefonu pasakė, kad pinigai tuoj bus parnešti, ir nutraukė pokalbį su ja. Supratusi, kad yra apgauta sukčių, ji pranešė apie įvykį dukrai, kuri iškvietė policijos pareigūnus.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, nusprendė, jog neginčytinai įrodyta, kad kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje, t. y. M. K. paskambinus nukentėjusiajai L. K. telefonu ir prisistačius namų valdybos pirmininku, o V. O. atvykus pas nukentėjusiąją ir prisistačius policijos pareigūnu, pasisavino viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą bei įvykdė sukčiavimą – apgaule savo naudai iš nukentėjusiosios paėmė pinigus.

Teismas, skirdamas bausmę, įvertino, kad kaltinamasis M. K. nusikalto būdamas 19 kartų teistas už įvairias nusikalstamas veikas, ilgą laiką savo gyvenimo praleido pataisos įstaigoje, naujas nusikalstamas veikas padarė, atlikdamas bausmę pagal ankstesnįjį nuosprendį, daug kartų baustas administracine tvarka, nedirba, šiuo metu atlieka ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir atsižvelgęs į tai, jam skyrė galutinę subendrintą bausmę – vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimą. Skirdamas bausmę kaltinamajam V. O., teismas įvertino tai, kad kaltinamasis nusikalto būdamas 16 kartų teistas už įvairias nusikalstamas veikas, nemažai gyvenimo laiko praleido pataisos įstaigoje, naujas nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, administracine tvarka nebaustas, nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo, todėl jam skyrė galutinę subendrintą bausmę – vienerių metų laisvės atėmimą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.