Apie taršą vandenyje pranešta 19 val. Gelbėtojai dirbo iš savo valties ir nuo kranto. Jie skubėjo uostelį atitverti boninėmis užtvaromis, kad bjaurastis nepatektų į Dangę. Kaip pasakojo Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos operacijų vadovas, tądien buvo panaudota 40 m boninių užtvarų.

Neaiškios kilmės teršalai buvo sudarę apie 10 m pločio ir apie 50 m ilgio dėmę.

Ugniagesiai apipurškė teršalų plėvelę specialiais chemikalais, skaidančiais naftos produktus. Jų veikiami šie produktai suyra ir nepalieka jokio pėdsako.

Šeštadienį įvykio vietoje gelbėtojų darbą stebėjo ir aplinkosaugininkai. Jie paėmė teršalų mėginius. Į pagalbą buvo atsiųstas Uosto direkcijos kateris "Zunda".

Pasukamu tilteliu į Kruizinių laivų terminalą pasivaikščioti tą vakarą susiruošę žmonės stebėjo specialiųjų tarnybų darbą kaip nekasdienę atrakciją.

Kitą dieną gelbėtojai apžiūrėjo įvykio vietą, konstatuota, kad teršalai skaidosi. Pirmadienį ryte jų jau nebebuvo matyti.

Ugniagesių operacijų vadovas tikino, kad Klaipėdoje kiekvieną mėnesį pasitaiko ne vienas panašus incidentas. Ypač daug taršos Klaipėdos vandens telkiniuose yra pavasariais, kai iš nuotekų kanalizacijos pasipila lietaus vandenys. Kartais upę pasiekia riebalų dėmės.

Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Laura Dagilienė patikino, kad šis, kaip ir visi ankstesni atvejai, bus tiriamas. Pirmadienį ji jokių duomenų apie galimą teršėją ar taršos pobūdį dar nebuvo gavusi.

Spėjama, kad šįkart į uostelio vandenis pateko naftos produktų iš kurio nors laivelio. Kol kas apie taršos mastą nepranešama.

Ne visi teršėjai būna demaskuojami ir priverčiami atlyginti žalą. Liko neišaiškinta viena didžiausių pastarųjų metų ekologinių nelaimių Klaipėdoje, kai į Dangę prieš praėjusių metų Kalėdas išsiliejo didelis kiekis naftos produktų.

Tada būta ne vienos versijos, bet neginčijamai nė vienos jų nepavyko įrodyti. Daug kainavę tepalų prisigėrusių ledo lyčių ir teršalų nuo upės paviršiaus surinkimo bei utilizavimo darbai apmokėti miesto biudžeto pinigais.