Teismo sprendimą uoliai vykdžiusiai pensininkei – antstolio smūgis. Suskubusi sumokėti dalį priteistos sumos, į banką pinigų pervesti atėjusi pensininkė prarado amą – antstolis iš sąskaitos nurašė visas jos turėtas lėšas, net ir tas, kurių neturėjo liesti. Pensijos likučio netekusią moterį apėmė visiška neviltis.

Vyro paieška – 10 metų

67-erių Ieva (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) vos tramdo ašaras. Kelerius metus moteriai teko bylinėtis dėl jos pačios su buvusiu vyru pirkto buto, o senatvėje ji liko be cento.

Prieš porą dešimtmečių klaipėdietė dirbo banke ir gaudavo solidų atlyginimą, tačiau štai dabar atsidūrė ties skurdo riba.

"Negalėjau net įtarti, kad man taip kada nors nutiks. Su savo vyru gyvenau nesusituokusi, tačiau abu tikėjomės kartu nugyventi gyvenimą. O gyvenome dešimt metų. Abu buvome nebe jauno amžiaus, tad nelabai rūpėjo kelti vestuves. 1999 m. nusipirkome dviejų kambarių butą", – pasakojo moteris.

Tačiau 2002-aisiais jūrininku laive dirbęs jos vyras netikėtai dingo.

"Kurį laiką jis buvo be darbo, bičiulis pasiūlė įsidarbinti Rusijos laive. 2001 m. gale jis išvažiavo į Rusiją ir dingo be žinios. Dešimt metų buvo jo ieškoma. Taip niekas ir nerado", – kalbėjo moteris.

Palikimą teko dalyti

Dėl to, kad moteris buvo nesusituokusi, pateko į itin keblią padėtį.

"Reikėjo kreiptis į teismą, kad vyras būtų pripažintas mirusiu. O kadangi nebuvome susituokę, reikėjo teisme įrodinėti, kad turiu teisių į mūsų su vyru butą", – susijaudinusi kalbėjo moteris.

Tačiau gyvenimo draugą paskelbus mirusiu, netikėtai į jo palikimą pretenzijas pareiškė jūrininko brolis.

"Mes pačioje pradžioje gyvenome mano vieno kambario bute. Pažinojau jo brolį, sutardavome ir bendraudavome. Jokių pykčių nebuvo", – tikino moteris.

Kadaise kone gerai sutarę giminės teisme susitiko lyg didžiausi priešai.

"Juk butą pirkome ir iš mano santaupų, ne tik iš vyro pinigų. Tik registravome vyro vardu. Na, žinote, taip lyg ir priimta, kad vyras vadovautų. Nebuvo įtarimų ir minčių, kad kas nors gali nutikti. Bet va į vyro palikimą ėmė taikyti jo brolis", – pasakojo Ieva.

Per posėdį apalpo

Pensininkei itin skaudu prisiminti teismo proceso metu paaiškėjusius niuansus.

"Mane buvo bandoma teismui parodyti nuomininke. Esą vyras išvyko į reisą ir paliko kažkokią moterėlę buto prižiūrėti. Buvo bandoma nuneigti mūsų bendrą gyvenimą. Aš net vyro įgaliojimą turėjau, kad galėčiau tvarkyti reikalus, kaimynai teisme liudijo, kad tiek metų kartu gyvenome. Tai buvo itin sunku ištverti. Teisme sulaukiau bjaurių ir žeminančių klausimų. Vieno posėdžio metu netekau sąmonės. Iki šiol man skaudu, kartais net naktimis pravirkstu", – ašarojo pensininkė.

Dėl 43 tūkst. eurų suma įvertinto dviejų kambarių buto užvirė toks ginčas, kad pensininkei teko krapštyti paskutinius pinigus advokatų paslaugoms.

"Teisme buvo reikalaujama mane iškeldinti. O tai, kad aš daugiau nei dešimt metų mokėjau už komunalines paslaugas, niekam nebuvo įdomu. Juk vyro brolis už šį butą nemokėjo. Tiesa, aš teismui pateikiau banko išrašus, kiek ir kokiais metais uždirbau pinigų, kaip įrodymą, kad tikrai prisidėjau prie buto išlaikymo. O butui pirkti skolinausi 16 tūkst. litų iš bičiulių. Tačiau teismui viso to nepakako, kad įrodyčiau, jog butas man priklauso", – tikino moteris.

Po Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo civilinis ginčas persikėlė į Klaipėdos apygardos teismą.

Dėl palikimo – eilė

Šių metų sausio 22 d. Klaipėdos apygardos teismas ginčą išsprendė, pensininkei priteisdamas 1 366 eurus bylinėjimosi išlaidų.

"O butą padalijo pusiau. Vyro broliui priteista kompensacija – 21,5 tūkst. eurų. Toks sprendimas pasiektas tik po to, kai teisme man teko įrodyti, kad turėsiu lėšų sumokėti vyro broliui. Pardaviau vieno kambario butą, kuriame jau buvo įsikūręs mano sūnus iš pirmosios santuokos. Sukrapščiau 17,3 tūkst. eurų", – pasakojo pensininkė.

Likusią sumą – beveik 4,3 tūkst. eurų – klaipėdietė ieškovui dalimis turės mokėti trejus metus – kas mėnesį po 120 eurų.

Tačiau ir tai dar ne viskas – netikėtai teises į šį butą ėmė reikšti ir jūrininko sesuo, su kuria nebuvo palaikomi santykiai. Atsirado net pirmosios santuokos sūnus, kuris gyvena Rusijoje.

"Tai tik žmogaus varymas į kapus ir milžiniškos bylinėjimosi išlaidos. Bet advokatas ramina, kad nesijaudinčiau dėl šių ieškinių. Šie giminės tegul reiškia pretenzijas į vieną antrąją buto dalį, kurią priteisė vyro broliui", – prisipažino moteris.

Nutartį vykdė uoliai

"Ši teismo nutartis man buvo atsiųsta tik vasario 15-ąją. Kodėl taip ilgai ji keliavo, reikia teismo klausti. Kai tik gavome nutartį, mes su advokatu ėmėme rūpintis, kad ji būtų įvykdyta. Advokatas raštu kreipėsi į atsakovą, oficialiai užklausdamas, į kokią banko sąskaitą turi būti pervesti pinigai. Savaitę vyro brolis net neatsakinėjo į užklausą", – pasakojo Ieva.

Jos žodžius patvirtino ir žinomas uostamiesčio advokatas Henrikas Mackevičius, pateikdamas susirašinėjimo datas.

"Visiškai teisingai pasakojo klientė, teismo sprendimą privalu vykdyti. Mes to ir ėmėmės. Atsakymą su nurodyta banko sąskaita gavome ketvirtadienį, penktadienį klientė nužingsniavo į banką ir pervedė dalį priteistos sumos – bylinėjimosi išlaidas ir mėnesinę įmoką. Jei kas nesusidūrė, gal ir nežino, kad bankai yra numatę vienos dienos pinigų pervedimo limitus. Penktadienį atlikusi dalį pavedimų, klientė vėl į banką kreipėsi pirmadienį. Tačiau paaiškėjo, kad areštuotos visos jos sąskaitos, nuskaityta daugiau nei reikia pinigų", – pasakojo H.Mackevičius.

Išseko nervai

Po ketverių metų bylinėjimosi pensininkė pasijuto visiškai įvaryta į kampą.

"Net kruopoms nėra pinigų. Kaip pramisti, kaip išgyventi? Visiškai išseko nervai. Sūnaus šalia nėra, jis užsienyje, nėra net kam palaikyti tokioje situacijoje", – verkdama kalbėjo moteris.

"Antstolio veiksmus mes jau apskundėme. Nors šioje situacijoje pats antstolis gal ir galėjo nežinoti, kad viena šalių jau pradėjo vykdyti teismo sprendimą. Tai antroji šalis, išieškotojas, pasielgė, švelniai tariant, negražiai ir nesąžiningai", – žodžių į vatą nevyniojo advokatas.

Kas mokės antstoliui?

H.Mackevičius įsitikinęs, kad pensininkės sąskaitoms pavyks panaikinti areštą. Tik iškyla klausimas, kas mokės už antstolio darbą, kurio paslaugų šiame ginče net ir nebuvo būtinybės.

"Tam, kad nebūtų pradėtas priverstinis sprendimo vykdymas, mes ir kreipėmės dėl sąskaitos numerio į ieškovo advokatą. Advokatas patikino, kad nebeatstovauja šiam žmogui, tuomet kreipėmės į patį žmogų. Kam reikėjo antstolio paslaugų? O juk nurašyta daugiau nei 700 eurų per daug. Tegul dabar už antstolio darbą moka pats ieškovas. Va dabar mes su antstoliu pasiginčysime ir sieksime, kad mokėtų išieškotojas, – kalbėjo advokatas.

Advokatas akcentavo, kad antstolis turėjo pranešti pensininkei apie savo patvarkymą.

"Nei klausė, nei domėjosi, o sprendimas juk jau buvo pradėtas vykdyti. Antstolis sąskaitų arešto klausimą turi išspręsti per penkias darbo dienas. Jei paaiškės, kad išieškotojui buvo pervesta daugiau nei priklauso, antstoliui gali būti iškelta drausmės byla. Tai, kas nuskaičiuota viršaus, jis privalės grąžinti", – tikino teisininkas.

Gėdijasi sutarčių

Kalbėdamas apie bylos specifiką, advokatas pabrėžė vieną aplinkybę.

"Žmonės gali gyventi, negyventi, būti susituokę, nebūti susituokę, tačiau turtas ir turtiniai santykiai turi būti įforminti tinkamai. Nebėra tos nuostatos, kad į turtą pirmumo teisę turėtų tas, kas prižiūrėjo jį ir mokėjo už komunalines paslaugas. Pavyzdžiui, poros keliai išsiskyrė, vyras išvažiavo ir dešimt metų nežinia kur gyvena. Teisme moteris bandytų įrodinėti, kad ji dešimt metų rūpinosi butu. Anksčiau turtas buvo priteisiamas įgyjamąja senatimi. Tačiau 2014 m. Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad įgyjamąja senatimi galima priteisti tik bešeimininkį turtą", – akcentavo advokatas.

H.Mackevičius priminė ir kitą naujovę tokio pobūdžio bylose – ne visuomet teismui užtenka argumento, kad pora vedė bendrą ūkį.

"Dėl kiekvieno turto objekto teisme reikia kautis atskirai. Žmonės turėjo butą ir du žemės sklypus. Ar sklypas tikrai skirtas bendrų poreikių tenkinimui? Aukščiausiasis Teismas pasisakė taip, o su juo nepasiginčysi. Nesvarbu, kiek pagyvensi kartu – ar dešimt metų, ar metus", – aiškino H.Mackevičius.

Advokatas stebėjosi, kodėl poros nenori pasirašyti ikivedybinių ar povedybinių sutarčių.

"Baimė ir gėda kausto. Vieni sako, kad jei bus sutartis, vadinasi, antroji pusė jau nebemyli. Aiškinama, kad tokiu būdu tik skyryboms ruošiamasi. Ne skyryboms, o mirčiai reikia ruoštis. Ką reikės daryti, jei staiga antroji pusė mirs? Mes kalbame apie turtą, o ne apie tai, kas kiek mylės", – stebėjosi H.Mackevičius.

Pinigus žada grąžinti

Antstolis Gintaras Kairys tikino, jog tik po susitikimo su pensininke sužinojo, kad nebuvo jokios būtinybės išieškoti teismo priteistą sumą.

"Gavosi šioks toks nesusipratimas. Tačiau kreipėsi kreditorius. O netikėti juo aš negaliu. Kreiptasi dėl priteistos skolos išieškojimo. Na, maža ką, gal po kurio laiko pinigai dings, skolininkė nebemokės, antstolis liks kaltas. Mes privalėjome surašyti patvarkymą", – aiškino antstolis.

Tačiau paklausus, kodėl iš pensininkės sąskaitos buvo nurašyti net ir tie pinigai, kurie ieškovui nepriklauso, antstolis atsakė, kad jis nežinojo, ar kreditoriui pinigai buvo sumokėti.

"Na, taip, teko užklausti vėl kreditorių, ar jis gavo pervestus moters pinigus. Paaiškėjo, kad gavo. Ne iš karto, pavedimu pervestus pinigus žmogus sąskaitoje išvydo tik vėliau, po kurio laiko. Dabar jau suvedėme galus, sugrąžinsime tą skirtumą", – aiškino antstolis.

Išieškojimą nutraukė

Vis dėlto pats G.Kairys pripažino, kad uoliai teismo sprendimą vykdančios klaipėdietės negalima vadinti besislapstančia ar vengiančia vykdyti įsipareigojimus. Juk tik tokiais atvejais griebiamasi antstolių pagalbos.

"Kai kreipėsi žmogus su teismo nutartimi, o tai įvyko vasario 19-ąją, nutartis dar nebuvo pradėta vykdyti. Taip, tai buvo penktadienis. Bet nebuvo matyti pinigų sąskaitoje. Kreditorius tik vasario 25 d. patvirtino, kad pervedimą gavo. Vykdymo išlaidas reikės sumokėti jai", – tikino G.Kairys.

Tačiau kiek vėliau antstolis jau tikino, kad už jo paslaugas privalės mokėti pats kreditorius, kuris ir kreipėsi į antstolį.

"Kitaip antstolis net neužvestų bylos, privalu sumokėti vykdymo išlaidas. Bet pagal įstatymą, išieškojus skolą, kreditoriui privalu sugrąžinti vykdymo išlaidas. Mokesčiai mokami nuo išieškotinos sumos. Tam teismo vykdymo instrukcijoje ir numatyta 10 dienų, per kurias gera valia galima pradėti vykdyti nutartį. Taip, ši moteris gera valia vykdė nutartį", – patvirtino G.Kairys.

Pensininkei nutikusi istorija byloja, kad Lietuvoje net ir įstatymams paklusnus pilietis gali bet kada tapti antstolių taikiniu.

"Mes su moterimi sutarėme, kad pinigai į jos sąskaitą bus sugrąžinti šį trečiadienį. Vykdomąjį raštą užbaigėme ir aš jį grąžinsiu kreditoriui, nors buvo prašoma, kad šis raštas galiotų trejus metus", – vakar teigė G.Kairys.