„Ekspertizės išvada buvo gauta kovo 30 dieną, bet teismo posėdis, dar nepaskirtas. Kol buvo atliekama psichologijos-psichaitrijos ekspertizė, byloje buvo paskelbta pertrauka, o dabar, kai gauta išvada, vyks tolimesnis nagrinėjimas – bus tiriami įrodymai“, – sakė Klaipėdos apygardos teismo teisėjo vyresnioji padėjėja komunikacijai Dovilė Saulėnienė.

Ji pridūrė kol kas negalinti komentuoti jurbarkietės gyvenimą suluošinusiam vaikinui atliktos ekspertizės išvados. Vertinimas bus tik tada, kai Klaipėdos apygardos teismas paskelbs nuosprendį.

Paklausta apie gautos ekspertizės išvados svarumą, teismo atstovė teigė, kad ši išvada bus vertinama kaip ir kiti byloje surinkti įrodymai – juos siejant, gretinant. Tai yra, ekspertizės išvada byloje neturės aukštesnės įrodomosios galios nei kiti surinkti įrodymai.

Kaip teigė D. Saulėnienė, dar įvykdytos ne visų liudytojų apklausos, jos bus tęsiamos. „Kadangi dalis liudytojų nebuvo apklausti numatytuose posėdžiuose, kai, tarkime, posėdis buvo atšauktas dėl vieno iš teisėjų kolegijos narių nebuvimo, dabar teismas turėtų derinti jų visų galimą atvykimo laiką ir paskirti posėdžio datą“, – kalbėjo ji.

Kai bus paskirta artimiausio teismo posėdžio data, paaiškės, kas jame vyks – bus toliau apklausiami liudytojai ar tiriami kiti surinkti įrodymai.

Ekspertizė užtruko

Primename, kad jurbarkietės skriaudėjui praėjusių metų spalį paskirta psichiatrijos-psichologijos ekspertizė užtruko. 

Pirmasis susitikimas su ekspertizę atliksiančiais specialistais buvo paskirtas sausio 10 dieną, tačiau į jį vaikinas neatvyko. Kaip aiškino jo advokatas Osvaldas Martinkus, – dėl techninių priežasčių, nes jo ginamojo esą nepasiekė sekretorės siųstas pranešimas. Paskyrus antrąją datą – sausio 20-ąją, susitikimas taip pat neįvyko. Tąkart dėl to, kad susirgo ekspertė.

Manyta, kad ekspertizei atlikti reikės daugiau nei vieno nuteisto vaikino susitikimo su ekspertais. Kiek tiksliai jų prireikė, teismas tokios informacijos neturi.

Suabejojo nuoširdumu

Teismas, iš naujo atvertęs 2019 metų pavasarį kaimo turizmo sodyboje žiauriai sumuštos ir mėgintos išžaginti jurbarkietės bylą, jos skriaudėjui paskyrė psichiatrijos-psichologijos ekspertizę – prokuratūra suabejojo, ar nuteistas jurbarkiškis yra nuoširdus kalbėdamas apie savo atminties sutrikimus.

Praėjusių metų spalį portalo kauno.diena.lt žurnalistų kalbintas kaltinimą byloje palaikantis Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Aurelijus Stanislovaitis pabrėžė, kad ekspertizė šioje byloje nėra paskirta jurbarkietės skriaudėjo pakaltinamumui ar nepakaltinamumui nustatyti.

„Apeliaciniuose skunduose aš bei nukentėjusieji įrodinėjame ir tai, kad teismas jo prisipažinimą bei nuoširdų gailėjimąsi nepagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes tokių faktų, kad jis nuoširdžiai gailisi, nėra. Mes įrodinėjame, kad jis gailisi formaliai – galbūt siekdamas savų tikslų, o ne atkuriamojo teisingumo – pirmiausia tenkinti nukentėjusiosios interesus. Tai susiję ir su žalos atlyginimu. Ir todėl sakome: „Naikinkime šitą atsakomybę lengvinančią aplinkybę“, o jos nebuvimas visų kitų aplinkybių kontekste, įrodytų, kad paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas nėra teisingas, tada reikėtų naikinti ir jį“, – detalizavo vyriausiojo prokuroro pavaduotojas.

Mes įrodinėjame, kad jis gailisi formaliai – galbūt siekdamas savų tikslų, o ne atkuriamojo teisingumo – pirmiausia tenkinti nukentėjusiosios interesus.

Pasak A. Stanislovaičio, dar ikiteisminio tyrimo metu, tris mėnesius jurbarkietės skriaudėjas tylėjo ir tik tada, kai buvo surinkti visi įrodymai, prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką. Vaikinas argumentavo, kad tris mėnesius tylėjo, nes po lemtingo įvykio jis neatsiminė incidento aplinkybių.

„Mano tikslas – patikrinti, ar jo psichika buvo paveikta, ir ar dėl to sutriko atminties procesai. Tai – ne teisiniai klausimai – tam reikia specialių žinių, dėl to ir prašiau paskirti teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę, kad specialistai patikrintų tą laikotarpį, peržiūrėtų medicininius dokumentus, kur jis buvo kreipęsis. Įvertintų galimus traumuojančius veiksnius, įtakas ir padėtų mums išsiaiškinti, ar yra medicininiai kriterijai vadinamajai dalinei amnezijai, ar nėra“, – paaiškino vyriausiojo prokuroro pavaduotojas.

Iki Klaipėdos apygardos teismui šią bylą atverčiant iš naujo, jurbarkietės skriaudėjas buvo apklaustas daug kartų. O dabartiniame nagrinėjime, A. Stanislovaičio teigimu, nėra gautas nei nuteistojo gynėjo, nei paties nuteistojo prašymas duoti parodymus.

„Ir šis – ekspertinio tyrimo klausimas yra susijęs su jo (nuteisto vaikino – aut. past.) dabartine pozicija. Jei jo pozicija yra pasikeitusi, ir jis pripažintų, kad aplinkybes nutylėjo ne dėl atminties spragų, o dėl kitų aplinkybių – nenoro pasakyti, gėdos – motyvų gali būti visokių, tai nereikėtų ekspertinio tyrimo. Bet jie (advokatas ir nuteistasis – aut past.) nepareiškė noro teikti paaiškinimų, duoti parodymų“, – spalį kalbėjo vyriausiojo prokuroro pavaduotojas.