Žemės ūkio ministerija siūlo nustatyti aiškias baudžiamosios ir administracinės atsakomybės taikymo ribas bei nuoseklias sankcijas už žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą.

Pasak Gyvūnų globos organizacijos atstovės Brigitos Kymantaitės, savo darbe ji kone kasdien susiduria su situacijomis, kai žiaurumus ir smurtą patiria gyvūnai. Todėl gyvūnų globėja mano, jog atsakomybės ribos už tokią nusikalstamą veiką turi būti aiškiai apibrėžtos.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) nuomone, baudžiamoji atsakomybė turi kilti tuo atveju, kai žiaurus elgesys su gyvūnais, jų kankinimas turi pasekmes, t .y gyvūnas žūsta ar yra suluošinamas, kai dėl asmens veikimo ar neveikimo negrįžtamai pažeidžiamos gyvūno kūno dalys, minkštieji audiniai ar kaulų struktūra.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamą veiklą gali įvykdyti ir juridinis asmuo, numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė būtų taikoma ir juridiniam asmeniui. Taip pat siūloma numatyti, kad iš gyvūnų laikytojų (savininkų), kurie kankina gyvūnus ar žiauriai su jais elgiasi, jeigu gyvūnams gresia suluošinimas ar žūtis, teismo sprendimu gyvūnai gali būti konfiskuojami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Numatyta, kad gyvūnų globėjai turi užtikrinti tinkamą gyvūno laikymą, o gyvūno laikinosios globos ar laikymo išlaidas atlygina gyvūno savininkas.

VMVT, įvertinusi daugiametę patirtį ir tai, kad dažnai Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimus padaro neveiksnūs asmenys, siūlo papildyti šį įstatymą ir numatyti nuostatą, draudžiančią neveiksniems asmenims laikyti gyvūnus. 

Asmuo, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas ir kankino gyvūną, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba areštu, laisvės atėmimu iki vienerių metų arba baudomis nuo 145 iki 1 158 eurų su gyvūno konfiskavimu arba be konfiskavimo. Jei nusikaltimas padaromas pakartotinai, bauda gali siekti nuo 1 738 iki 2 317 eurų su gyvūno konfiskavimu arba be konfiskavimo.