Pereiti į pagrindinį turinį

Skandalingoje prekybos šoviniais byloje – atomazga

2024-03-31 13:00

Klaipėdos apygardos teismas paskelbė sprendimą skandalingoje byloje dėl Krašto apsaugos sistemoje vykusios prekybos šaudmenimis. Paaiškėjo, kaip kariškiai gaudavo šovinius dideliais kiekiais ir kaip jais prekiavo.

Sistemėlė: kariškiai vienas kitam vežiojo šimtus šovinių, tai už dyką, tai už pinigus.
Sistemėlė: kariškiai vienas kitam vežiojo šimtus šovinių, tai už dyką, tai už pinigus. / Artūro Morozovo nuotr.

Kaltes pripažino

Byloje nuteisti penki vyrai, trys iš jų kariškiai, vienas – Krašto apsaugos savanoris Mindaugas Milinis, apie kurį jau rašė dienraštis „Klaipėda“ („Prie karinio dalinio – prekyba šaudmenimis?“, 2022 04 29).

Dar vienas nuteistasis – su kariuomene nesusijęs, anksčiau teistas teisėsaugai žinomas asmuo.

Visi kaltinamieji savo kaltę pripažino, dėl to byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka: keturiems asmenims paskirtos baudos, o su kariuomene nesusijusiam kaltinamajam skirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant.

Sumokėjo 500 eurų

Teismas nustatė, kad vienas kariškių S. B. neteisėtai įgijo, gabeno ir realizavo didelį kiekį šaudmenų.

Minėtas vyriškis Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinėje neturėdamas leidimo įgijo 640 pramoninės gamybos šovinių, juos neteisėtai perdavė kitam kariškiui E. M.

S. B. po kurio laiko iš to paties E. M. įgijo ne mažiau kaip 640 šovinių, juos neteisėtai padėjo į Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinės ginklinę.

Kitas kaltinamasis V. J., taip pat kariškis, prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje neturėdamas leidimo iš M. Milinio už 500 eurų įgijo 500 šovinių, juos gabeno ir laikė.

Po to, susitikęs su Krašto apsaugos savanoriu M. Miliniu, perdavė jam vieną pramoninės gamybos šovinį.

Galiausiai V. J. į automobilių stovėjimo aikštelę atgabeno 498 šovinius ir šiuos perdavė M. Miliniui.

Sandėris – prie kapinių

Kaltinamasis kariškis E. M. darbo kabinete neteisėtai, neturėdamas leidimo, iš M. Š. įgijo ne mažiau kaip 1 350 šovinių.

E. M. automobilių stovėjimo aikštelėje dalį iš M. Š. įgytų šaudmenų, ne mažiau kaip 500, neatlygintinai perdavė J. A., o likusius šaudmenis toliau laikė nenustatytoje vietoje.

Vėliau iš J. A. dar įgijo ne mažiau kaip 420 šovinių ir vėl laikė juos nenustatytoje vietoje.

Po to į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie vokiečių karių kapinių, atgabeno 500 šovinių ir neteisėtai, neturėdamas leidimo, šiuos šaudmenis už 400 eurų pardavė M. Miliniui.

Taip pat E. M. neteisėtai, neturėdamas leidimo, savo gyvenamojoje vietoje laikė 1 252 vienetus šaudmenų, kurių dalį buvo įgijęs iš M. Š. ir J. A., ir nenustatytomis aplinkybėmis įgytą šaunamąjį ginklą.

Namuose – šaudmenų arsenalas

Kaltinamasis M. Milinis, būdamas Krašto apsaugos tarnybos savanoriu, automobilių stovėjimo aikštelėje, prie vokiečių karių kapinių, neteisėtai, iš E. M. už 400 eurų įgijo 500 šovinių.

Juos Klaipėdos rajono gyventojas atgabeno į prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelę ir už 500 eurų pardavė V. J., anksčiau teistam asmeniui.

Po to M. Milinis įgijo iš V. J. vieną pramoninės gamybos šovinį ir laikė jį prie savęs.

Vėliau jis automobilių stovėjimo aikštelėje neteisėtai iš V. J. įgijo 498 šovinių.

Be to, M. Milinis savo gyvenamojoje vietoje laikė 58 šovinius, skirtus įvairiems graižtviniams pistoletams, pistoletams kulkosvaidžiams ir kitiems šaunamiesiems ginklams, kol kratos metu jie buvo paimti karo policijos pareigūnų.

Likutį susirinko po pratybų?

Kaltinamasis kariškis M. Š. žinojo, kad Lietuvos kariuomenės poligone vykusių šaudymo pratybų metu ne visi šaudyti išduoti šaudmenys realiai buvo iššaudomi.

Taip vyras neteisėtai įgijo didelį kiekį, ne mažiau kaip 1 350, šaudymo pratyboms skirtų pramoninės gamybos šovinių.

Juos vyras susidėjo į asmeninę kuprinę. M. Š. tą pačią dieną nugabeno šiuos šaudmenis į Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinę ir laikė juos darbo kabinete, o vėliau juos perdavė E. M.

Grėsmė visuomenei

Bylą išnagrinėjęs apygardos teismas pažymėjo, kad pagal Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų.

Šio nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo.

Visi kaltinamieji suvokė, jog neteisėtai disponuoja dideliu kiekiu, ne mažiau kaip 500 šaudmenų (E. M. disponavo daug didesniu šaudmenų kiekiu, taip pat ir šaunamaisiais ginklais).

Kaltinamųjų neteisėtai disponuoti šaudmenys buvo skirti naudoti didelio galingumo ginklais, dėl to jų pavojingumas yra didesnis.

Skyrė baudas

Skirdamas S. B. bausmę – 5 tūkst. eurų baudą, teismas pažymėjo, kad asmuo teisiamas pirmą kartą, kaltu prisipažino, gailisi, savo parodymais prisidėjo prie jo paties padarytos nusikalstamos veikos išaiškinimo.

Jo padaryta veika laikytina vienkartinio pobūdžio, nesukėlė konkrečių sunkių padarinių ir itin didelės žalos. Nėra duomenų, kad perduodamas šaudmenis S. B. būtų siekęs praturtėti ar kad būtų žinojęs, jog E. M. įgytus šaudmenis perleis kitiems asmenims.

Byloje nėra duomenų, kad po nusikalstamos veikos padarymo, kol vyko ikiteisminis tyrimas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas, jis būtų padaręs naują nusikalstamą veiką.

Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajam paskirta švelnesnė nei įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – bauda.

Skirdamas E. M. bausmę – 9,8 tūkst. eurų baudą, teismas atsižvelgė į beveik identiškas aplinkybes, kaip ir skirdamas bausmę S. B., įvertintas didesnis jo padarytos nusikalstamos veikos mastas, dėl to paskirta didesnė bauda nei kitiems nuteistiesiems.

Skirdamas M. Miliniui 4,8 tūkst. eurų baudą, teismas atsižvelgė į tas pačias aplinkybes, kaip ir skirdamas bausmę S. B., tik į jam paskirtos baudos dydį įskaitytas jo laikinojo sulaikymo laikas.

Skirdamas M. Š. bausmę – 5 tūkst. eurų baudą, teismas atsižvelgė į tas pačias aplinkybes, kaip ir skirdamas bausmę S. B.

Ne pirmas teistumas

Skirdamas V. J. bausmę – 3 metų laisvės atėmimo bausmę (nurodyta, kad nedelsiant turi būti atlikta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o likusios bausmės dalies vykdymas atidedamas 2 metams), teismas atsižvelgė į tai, kad asmuo yra teisiamas jau ne pirmą kartą.

Nors veikos, dėl kurios yra teisiamas, padarymo metu ankstesnes bausmes buvo atlikęs ir teistumas išnykęs, tačiau įvertintas ankstesnių nusikalstamų veikų pobūdis.

Be to, naują sunkų nusikaltimą jis padarė praėjus gana trumpam laikui po teistumo už anksčiau įvykdytus nusikaltimus išnykimo, be to, priešingai nei kiti nuteistieji, teisės disponuoti ginklais ar šaudmenimis neturėjo, su Lietuvos kariuomene nesusijęs.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui.

M. Milinis į redakcijos siųstus klausimus elektroniniu paštu neatsakė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų