Po konflikto – į areštinę
Praėjusio trečiadienio vakarą Klaipėdoje, Austėjos g. esančiame bute, kilęs artimųjų konfliktas baigėsi policijos pareigūnų įsikišimu.
Policijos duomenimis, apie 21 val. 44 metų amžiaus vyras trenkė 39 metų amžiaus moteriai.
Į įvykio vietą atvykę pareigūnai vyrą sulaikė ir uždarė į areštinę.
Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo šeimos nariui.
Išeiti iš smurtinių santykių yra procesas, o ne staigus sprendimas.
Teigiama, kad atvejų mažėja
Policijos statistika byloja, kad šiemet dėl fizinio smurto artimoje aplinkoje pradėtų ikiteisminių tyrimų Klaipėdoje registruota mažiau.
Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos informacijos analizės skyriaus pareigūnų duomenimis, nuo sausio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. mieste užregistruotos 105 nusikalstamos veikos dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.
Pernai tuo pačiu laikotarpiu tokių veikų buvo užregistruota 126, o per visus 2025 m. – 181.
Klaipėdos apskrities VPK Prevencijos skyriaus viršininkė Aurelija Studencova gyventojus ragina nelikti abejingus ir apie galimus smurto atvejus pranešti policijai.
„Jeigu patiriate, matote ar įtariate galimą smurtą, skambinkite pagalbos telefonu – kiekvienas skambutis gali išgelbėti gyvenimą“, – teigė A. Studencova.
Problema išlieka
Nors pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje mažėja, pasak Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro „Veda Vidus“ specialistų, šie skaičiai nerodo, kad problema traukiasi.
„2024 m. apie Klaipėdos mieste patirtą smurtą gavome apie 1,7 tūkst. pranešimų, 2025 m. – 1,4 tūkst., o 2026 m. per aštuonis mėnesius – virš 900“, – nurodė centro atstovai.
Didžiausią pranešimų mažėjimo dalį, pasak specialistų, sudaro retesni pakartotiniai pranešimai apie tuos pačius smurtautojus.
„2024 m. pakartotinių pranešimų buvo 485, 2025 m. – 362, o 2026 m. per aštuonis mėnesius – 175, taigi beveik perpus mažiau nei prieš dvejus metus“, – teigė specialistai.
Kas nukenčia dažniausiai?
Pasak specialistų, moterys patiria smurtą dažniau.
„2024 m. nukentėjo 990 moterų, 2025 m. – 857, o 2026 m. per aštuonis mėnesius – 574. Vyrų atitinkamai buvo 277, 226 ir 164“, – nurodė centro atstovai.
Anot specialistų, smurtas dažniausiai fiksuojamas tarp sutuoktinių.
„Maždaug trys iš keturių pranešimų yra apie smurtą tarp sutuoktinių, sugyventinių ar buvusių partnerių. Dar apie 13 proc. atvejų smurtauja vaikai prieš savo tėvus. Tai ypač skaudi situacija, nes tėvams labai sunku kreiptis pagalbos prieš savo vaiką“, – teigė specialistai.
Specialistai atkreipia dėmesį į tai, kad vyresni žmonės ir žmonės su negalia taip pat patenka tarp pažeidžiamų grupių.
„Vyresnių nei 70 metų nukentėjusiųjų 2024 m. buvo 97, 2025 m. – 93, o 2026 m. per aštuonis mėnesius – 56. Žmonių su negalia atitinkamai buvo 97, 67 ir 45“, – pabrėžė centro atstovai.
Aukomis tampa vyrai
Pasak centro specialistų, per pastaruosius trejus metus moterų smurtas sudarė beveik penktadalį visų pranešimų.
„Moterys smurtavo 315 atvejų 2024 m., 254 atvejai – 2025 m. ir 176 atvejai – 2026 m. per aštuonis mėnesius. Dažniausiai tai smurtas prieš vyrus. Nukentėjusių nuo moters vyrų 2024 m. buvo 173, 2025 m. – 151, o 2026 m. per aštuonis mėnesius – 108“, – nurodė specialistai.
Vyrams apie patirtą smurtą gali būti sunkiau kalbėti, tam įtakos turi ir visuomenėje vis dar gyvi įsitikinimai.
„Yra stereotipai, kad vyras turi būti stiprus, problemas spręsti pats ir nerodyti silpnumo. Vyras gali bijoti, kad juo nepatikės, jo patirtį sumenkins ar iš jo pasijuoks. Kartais jis ir pats smurto nelaiko smurtu, ypač jei tai psichologinis smurtas, o ne fiziniai sužalojimai“, – aiškino specialistai.
Kodėl nesikreipiama?
Anot specialistų, žmonėms kreiptis pagalbos dažniausiai trukdo baimė.
„Baimė dėl savo ar vaikų saugumo, finansinė priklausomybė, būsto klausimas, izoliacija, grasinimai, gėda, kaltės jausmas, emocinis prisirišimas ar viltis, kad žmogus pasikeis“, – vardijo specialistai.
O pagaliau ieškoti pagalbos, pasak centro atstovų, dažnai paskatina paaštrėjęs smurtas.
„Dažnai tai būna momentas, kai smurtas sustiprėja, kai žmogus pajunta realią grėsmę sau ar vaikams arba supranta, kad situacija savaime nepasikeis. Paskatinti gali ir artimųjų ar specialistų palaikymas“, – teigė specialistai.
Naujausi komentarai