Gesinti suliepsnojusios pernykštės žolės ugniagesiai skubėjo šeštadienio vakarą, apie 20.30 val. Gaisras kilo 30 arų ploto teritorijoje, esančioje Laistų sodų bendrijoje. Panašu, kad saulės spindulių užteko žoliai išdžiūti.

Ugniagesiai netruko užgesinti liepsnų. Aiškinamasi, kodėl kilo nelaimė – ar pernykštė žolė buvo padegta tyčia, ar gaisras kilo dėl kažkieno neatsargumo.

Pasak ugniagesių ir aplinkosaugininkų, pernykštės žolės deginimas yra nusikaltimas prieš gamtą. Ši patiria milžiniškų nuostolių, kilus tokiems įvykiams. Degančiose pievose žūsta vabzdžiai, perintys paukščiai, kiti gyvūnai.

Nuo liepsnojančios žolės ugnis neretai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus. Pasitaiko atvejų, kai žūsta ar susižaloja žmonės. Tokių gaisrų metu taip pat teršiamas oras.

Neretai žolės gaisrus sukelia ne tik pievų savininkai, bet vaikai ir paaugliai. Tad ugniagesiai tėvų ir pedagogų prašo įspėti apie tokių nelaimių daromą žalą ir keliamą pavojų mažuosius piliečius.

Gyventojai įspėjami nedeginti pernykštės žolės, o, pastebėjus tokius gaisrus, nepraeiti pro šalį, bet pasistengti juos užgesinti, kol liepsnos neišplito į didesnius plotus.

Atkreipiamas dėmesys, kad tokius gaisrus galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis ar užtrypiant ją kojomis, užpilant vandeniu arba smėliu.

Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų toliau ir nepadarytų didelių nuostolių. Matant, kad patiems greitai užgesinti nepavyks, nedelsiant patariama pranešti apie nelaimę bendruoju pagalbos telefonu 112.

Už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą gresia bauda nuo 30 iki 230 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.

Atsakomybę užtraukia ir vengimas imtis priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų šiaudų gaisrą. Tokiu atveju bauda žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams gali siekti nuo 30 iki 170 eurų.

Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.

Šiais atvejais pažeidėjams tenka ne tik sumokėti baudą, bet ir atlyginti gamtai padarytą žalą, kuri kartais siekia ne vieną tūkstantį eurų.