Prisistatė institucijų atstovais
Rugsėjo 23 d. į Klaipėdos miesto policijos komisariatą kreipėsi 1948 m. gimusi moteris.
Ji nurodė, kad nuo birželio 30-osios iki rugsėjo 20-osios jai skambino nepažįstami asmenys, prisistatę „Google“ atstovais, banko darbuotojais ir policijos pareigūnais.
Pirminiais duomenimis, apgaulės būdu iš moters banko sąskaitų buvo pasisavintos piniginės lėšos.
Tačiau nuostoliai, kaip įtariama, galėjo būti gerokai didesni.
Įtariama, kad dėl asmenų veiksmų moteris galėjo prarasti ir nuosavybės teisę į jai priklausantį butą Klaipėdoje.
Bendra žala preliminariai siekia apie 110 tūkst. eurų, dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų duomenimis, atvejų, kai nuo sukčių nukentėję asmenys praranda nekilnojamąjį turtą, yra buvę, tačiau tokio pobūdžio incidentai, pasak pareigūnų, yra labai reti.
Dažnos netikros žinutės
Šį mėnesį Klaipėdoje ir apskrityje policija užfiksavo ir kitų sukčiavimo atvejų.
Iš pateiktų pranešimų policijos įvykių suvestinėse matyti, kad vienas dažniausių būdų – SMS žinutėmis atsiųstos nuorodos, kuriomis žmonės nukreipiami į netikras svetaines.
Tokiu būdu rugsėjį iš vienos klaipėdietės buvo pasisavinta 800 eurų, iš kitos – 240.
Viena moteris, gavusi SMS žinutę, paspaudė nuorodą ir vėliau iš jos sąskaitos dingo 1 990 eurų.
Kitu atveju, gavus žinutę dėl neva skirtos baudos už parkavimo taisyklių pažeidimą, iš moters buvo pasisavinta 371,24 euro.
Dar viena klaipėdietė tokiu būdu neteko 1 268 eurų, o iš kitos moters sąskaitos per kelis kartus buvo pasisavinta 1 004 eurai.
Sukčių schema panaši – žmogus į telefoną gauna žinutę, paspaudžia joje esančią nuorodą, suveda prašomus duomenis, o vėliau pastebi, kad iš banko sąskaitos dingo pinigai.
Su netikromis banko svetainėmis susiję ir dar keli atvejai.
Rugsėjo 10 d. Palangoje vyras, prisijungęs, kaip įtariama, prie fiktyvios banko svetainės ir suvedęs elektroninės bankininkystės slaptažodžius, neteko 10 690 eurų.
Rugsėjo 16 d. Klaipėdoje pradėtas tyrimas dėl atvejo, kai iš vyro sąskaitos buvo pasisavinta 220 eurų.
Sukčiai nestokoja išradingumo
Rugsėjo 4 d. Klaipėdoje užfiksuotas ir kitokio pobūdžio atvejis.
1939 m. gimusi moteris sutiko nepažįstamą moterį, kuri prisistatė socialine darbuotoja.
Apgaulės būdu iš senolės buvo išviliota 11 tūkst. eurų.
Policijoje rugsėjį registruoti ir sukčiavimo atvejai, susiję su pirkimais internete.
Rugsėjo pradžioje pareiškėjas socialiniuose tinkluose nusipirko du bilietus į renginį, pervedė 400 eurų, tačiau bilietų negavo.
Kitu atveju vyras, pagal internete rastą skelbimą ketindamas įsigyti žaidimų konsolę, pardavėju prisistačiusiam asmeniui pervedė 353 eurus, tačiau prekės taip pat nesulaukė ir pinigai nebuvo grąžinti.
Rugsėjo 2 d. Klaipėdos rajone pradėtas tyrimas dėl atvejo, kai žmogus įmonei pervedė 1,5 tūkst. eurų avansą už sutartas paslaugas, tačiau jų negavo, o pinigai taip pat nebuvo grąžinti.
Rugsėjo 21 d. į policiją kreipėsi 1956 m. gimęs vyras, nurodęs, kad neva investuodamas per kelis kartus prarado 6 276 eurus.
Rugsėjo mėnesį pateikti pranešimai rodo skirtingas sukčių naudojamas schemas: vienais atvejais žmonės įtikinami paspausti SMS žinutėje esančią nuorodą ir suvesti bankinius duomenis, kitais – patiki netikrais bankų ar kitų institucijų atstovais, perka neegzistuojančias prekes ar paslaugas arba susigundo tariamomis investavimo galimybėmis.
Remiantis šio mėnesio Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įvykių suvestinėmis, šiuo laikotarpiu buvo užfiksuota 16 sukčiavimo atvejų.
Tai atvejai, dėl kurių pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal LR Baudžiamojo kodekso 182 ir 215 straipsnius, kurie susiję būtent su apgaulės būdu įvykdytais nusikaltimais, o ne vagystėmis.
(be temos)
(be temos)
(be temos)