Sukčiai vis profesionaliau manipuliuoja žmonėmis – vilioja greitu pelnu, mezga netikrus romantinius ryšius, apsimeta įvairių įstaigų darbuotojais. Siekiant stiprinti gyventojų atsparumą tokioms apgavystėms, Klaipėdoje planuojama suburti prokuratūros, Klaipėdos universiteto, policijos ir savivaldybės atstovus.
„Savo darbe nusikaltimų schemas ir nukentėjusiuosius mačiau iš labai arti. Galiu drąsiai pasakyti – sukčiai veikia per dvi pagrindines žmogaus silpnybes: emocijas ir skubėjimą“, – sako sako anksčiau tyrėja dirbusi, šios darbo grupės narė, Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos ir parengties skyriaus vyriausioji specialistė Vaida Rupšienė.
Vilioja tariamu greitu pelnu
Viena pelningiausių sukčių schemų tebėra fiktyvios investavimo platformos, kurių reklamos dažnai plinta socialiniuose tinkluose. Žmones suvilioja pažadai apie greitą ir nerizikingą pelną. Iš pradžių pasiūloma investuoti nedidelę – 100 ar 200 eurų – sumą. Vėliau sukčiai sukuria netikras paskyras, kuriose vaizduojamas sparčiai augantis tariamas pelnas.
„Žmonės patiki šia iliuzija ir investuoja toliau, tam net paimdami paskolas. Panorusiems atsiimti „uždirbtus pinigus“, sukčiai pradeda reikalauti dar daugiau – išgalvoja papildomus mokesčius už neva atliekamus auditus, draudimą ir panašiai“, – pasakoja V. Rupšienė.
Pareigūnė prisimena atvejį, kai žmogus nepatikėjo įspėjimais apie galimą sukčiavimą ir išprašė iš namų atvykusius pareigūnus. Vėliau, jau praradęs apie 23 tūkst. eurų, pats kreipėsi į policiją.
Už netikrų jausmų – nusikaltėlis kalėjime
Dar skaudesnės istorijos, kai sukčiai pasinaudoja žmogaus jausmais. V. Rupšienė prisimena bylą, kai internetu su tariama mergina susipažinęs vaikinas prarado pinigus ir namus.
Jiedu bendravo telefonu, tačiau susitikti gyvai vis nepavykdavo. Paaiškėjo, kad už merginos paskyros slėpėsi kalėjime bausmę atliekantis vyras, naudojęs balso keitimo programėles. Sukčius taip paveikė vaikiną, kad šis paėmė daug paskolų ir pinigus pervedė tariamai mylimajai. Dėl milžiniškų skolų vaikinas ir jo mama galiausiai neteko namų.
Pasak pareigūnės, vyresnio amžiaus žmonės, ypač gyvenantys vieni, į sukčių pinkles kartais patenka ir dėl bendravimo stokos. Sukčiai gali skambinti kasdien, kalbėtis po kelias valandas, o apgauti žmonės tik vėliau, pasikalbėję su artimaisiais, supranta praradę santaupas.
Policija ragina nepamiršti paskambinti savo tėvams ir vyresnio amžiaus giminaičiams, skirti laiko pokalbiams. Artimųjų dėmesys gali padėti laiku pastebėti, kad žmogumi bandoma manipuliuoti.
Apgavo pirkėjus iš Ispanijos
Budrumo reikia ir perkant ar parduodant daiktus internetu, ypač prieš šventes, kai žmonės aktyviai ieško dovanų.
Pareigūnė pasakoja apie atvejį, kai apgautos buvo abi sandorio pusės. Atvirojoje kolonijoje bausmę atlikęs asmuo įsidarbino ir darbo metu galėjo išeiti iš įkalinimo įstaigos. Jis rado tikrą skelbimą apie parduodamą traktorių, susitiko su pardavėju ir aprodė traktorių pirkėjams iš Ispanijos. Vėliau parengė fiktyvią pirkimo–pardavimo sutartį ir iš užsieniečių išviliojo 95 tūkst. eurų.
Prisistato telekomunikacijų, banko ir policijos darbuotojais
Dar viena paplitusi schema prasideda netikėtu skambučiu. Pirmiausia žmogui paskambina tariamas telekomunikacijų bendrovės atstovas ir praneša, kad baigiasi paslaugų sutarties galiojimas. Vėliau į pokalbį įsitraukia tariami banko ar policijos darbuotojai. Jie įtikina atskleisti asmens ir elektroninės bankininkystės duomenis, pervesti pinigus į „saugią“ sąskaitą arba perduoti banko kortelę atvykusiam nepažįstamajam.
V. Rupšienė pastebi, kad tokiais atvejais sukčiai dažnai kalba rusiškai. Tačiau svarbiausia atkreipti dėmesį į jų prašymus: policijos ir bankų darbuotojai telefonu neprašo atskleisti prisijungimo duomenų, pervesti pinigų ar perduoti kortelės.
„Sulaukę įtartino skambučio tiesiog nutraukite pokalbį ir padėkite ragelį. Nespauskite atsiųstų nuorodų, kol neįsitikinote, kad jos saugios. Nepasiduokite emocijoms ir neatlikite jokių veiksmų, ypač jei prašoma atskleisti asmens ar elektroninės bankininkystės duomenis“, – pataria pareigūnė.
Kaip apsisaugoti nuo sukčių?
- Neskubėkite. Sukčiai dažnai mėgina sukelti skubos jausmą, kad žmogus nespėtų racionaliai įvertinti situacijos. Nutraukite įtartiną pokalbį, nespauskite nuorodų, o informaciją tikrinkite patys, susisiekę su įstaiga oficialiais kontaktais.
- Svetainių adresus veskite patys. Jungdamiesi prie banko ar kitos įstaigos paskyros, interneto adresą įrašykite naršyklės juostoje. Patikrinkite, ar jame nėra neįprastų raidžių ar skaičių.
- Saugokite PIN kodus. PIN1 paprastai naudojamas prisijungimui ar tapatybei patvirtinti, o PIN2 – mokėjimui ar kitai operacijai patvirtinti. Prieš įvesdami PIN2, perskaitykite, kokią operaciją ir kam tvirtinate.
- Apsvarstykite atskirą kortelę kasdienėms išlaidoms ir pirkiniams internetu. Joje laikykite tik tam kartui reikalingą pinigų sumą.
Jei vis dėlto atskleidėte duomenis ar praradote pinigų, nedelsdami susisiekite su banku ir paprašykite blokuoti sąskaitą ar mokėjimo priemones. Tuomet kuo greičiau praneškite policijai.
(be temos)