Kyla abejonių dėl nustatyto poveikio

Kuršių marių ekologinės būklės ar ekologinio potencialo bei cheminės būklės pablogėjimo vertinimą AAA atliko 2020 m. gegužę – praėjus keliems mėnesiams, kai buvo nustatyta, kad iš „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias per įmonės „Klaipėdos vanduo“ kolektorių galėjo patekti iš dalies biologiškai valytos nuotekos.

Atlikusi vertinimą AAA pateikė išvadą, kad Kuršių marių vandens ekologinė būklė Klaipėdoje sąsiauryje pablogėjo per vieną klasę. Tokį pablogėjimą esą lėmė iš bendrovės į gamtinę aplinką patekę teršalai.

„Teisinę atsakomybę dėl taršos incidento esame prisiėmę ir nelaukiant teismo proceso aktyviai įgyvendiname aplinkos atkūrimo priemones. Tačiau bendrovės prisiimama atsakomybė privalo būti adekvati ir teisinga, todėl siekiame išsklaidyti kylančias abejones dėl padaryto neigiamo poveikio, pateikiant visuomenei tikslią ir faktais pagrįstą informaciją“, – teigia „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius Tomas Eikinas.

Aplinkosaugininkai ir Kuršių marių ekosistemą stebintys mokslininkai pažymi, kad pagrindiniai Kuršių marių taršos šaltiniai nekinta daugiau nei dešimtmetį. Tai – žemės ūkio veikla, Nemunu ir kitais jo intakais atplukdomos buitinės ir gamybinės nuotekos, nereguliuojama Rusijos ir Baltarusijos tarša, Baltijos jūros užterštumas.

Dėl šiais šaltiniais į marias patenkančių maistinių medžiagų – fosforo ir azoto emisijų, vandens telkinyje vyksta eutrofikacija. Aplinkos apsaugos ministerija jau pranešė, kad dar pirmojoje šių metų pusėje bus pristatytas taršos Kuršių mariose mažinimo planas.

Mokslininkų ir institucijų išvados nesutampa

Netrukus po AAA atlikto vertinimo, bendrovės aplinkai padarytos žalos tyrimą atliko ir ikiteisminį tyrimą vykdžiusios prokuratūros pasitelkti Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkai. Atliktas ekspertinis vertinimas reikšmingo neigiamo poveikio Kuršių marių vandens būklei nenustatė.

Išvadose teigiama, kad bendrovės su iš dalies biologiškai išvalytomis nuotekomis išleisto bendras azoto ir fosforo kiekis yra santykinai per mažas, kad galėtų turėti įtakos ekosistemai. Bendrovės nuotekų tiesioginis poveikis žuvims ir paukščiams taip pat nežinomas.

Teismui pateiktame skunde pažymima, kad AAA atliktame vertinime nustatyti duomenys prieštarauja ir pačios institucijos anksčiau surinktiems duomenimis. Remiantis nuo 2000 iki 2019 metų rinkta informacija, institucija teigė, kad Kuršių mariose azoto koncentracija didėjo jau kurį laiką. Tuo tarpu „Grigeo Klaipėda“ išleidžiamos nuotekos į marias patekdavo tik vienu iš daugelio uosto teritorijoje įrengtų išleistuvų, kuriuo išleidžiamos ir viso miesto apvalytos nuotekos, ir bendrai paėmus sudarė tik tūkstantąją dalį nuo į Kuršių marias patenkančio vandens debito.

Ekologinė padėtis blogėjo jau dešimtmetį

Identišką išvadą pateikė ir bendrovės užsakymu detalų stebėsenos tyrimą atlikę autoritetingi tarptautiniai ekspertai – TIG Environmental, Veritas Economic Consulting ir Hidrodata S.p.A (TIG).

Surinkti duomenys parodė, kad nei ties, nei šalia AB „Klaipėdos vanduo“ išleistuvo, pro kurį į Kuršių marias pateko su „Klaipėdos vanduo“ išleidžiamomis nuotekomis susimaišiusios bendrovės nuotekos, nepastebėta statistiškai reikšmingo BDS7, bendrojo azoto ar bendrojo fosforo medžiagų didėjimo tendencija. Priešingai, kiekiai buvo stabilūs ir laikui einant mažėjo.

Pernai atlikti papildomi TIG ekspertų vertinimai taip pat nustatė, kad vertinimą atlikusi AAA neatsižvelgė į reikšmingus veiksnius – blogą ar labai blogą vandens būklę pastarąjį dešimtmetį, taip pat 2018 m. ties išleistuvu nustatytą azoto kiekio viršijimą, kuris susidarė ne dėl bendrovės kaltės.

Visais šiais duomenimis „Grigeo Klaipėda“ grindžia prašymą AAA atlikti pakartotinį poveikio Kuršių marių būklei vertinimą.

Padaryta žala neatitinka pirminių išvadų

Bendrovei atstovaujantys teisininkai pažymi, kad lieka neaišku ir tai, koks buvo vertinimo atskaitos taškas – pirminė būklė, nuo kurios buvo įvertintas Klaipėdos sąsiaurio būklės pablogėjimas per vieną klasę. Remiantis AAA skelbiama vieša informacija, nuo 2012 m. Kuršių marių ekologinė būklė kito ne kartą.

„Atsisakymas atlikti pakartotinį Kuršių marių vandens būklės vertinimą prieštarauja ne tik Viešojo administravimo įstatyme ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai, įpareigojančiai viešojo administravimo subjektus, gavusius naujus faktinius duomenis ir argumentus, keliančius abejonių dėl ankstesnio atsakymo pagrįstumo, iš naujo išnagrinėti pateiktą prašymą. Ši AAA pozicija taip pat reikšmingai apsunkina Europos Sąjungos direktyvose ir nacionaliniuose įstatymuose nustatytą įmonės teisę ir pareigą įgyvendinti aplinkos atkūrimo ar teršalų išėmimo iš gamtinės aplinkos priemones tam, kad kuo greičiau būtų padidintas Kuršių marių vandens biologinis produktyvumas“, – pažymi bendrovei atstovaujančios advokatų kontoros „Glimstedt“ partneris advokatas Linas Sesickas.