Jos teigimu, du jauni uostamiesčio verslininkai kaltinami apgaulingai tvarkę buhalterinę apskaitą bei teikę neteisingus duomenis apie pajamas, valstybei padaryta žala siekia per 43 tūkst. eurų.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Klaipėdoje įkurtą statybos įmonę valdė faktinis vadovas, kuris priiminėjo sprendimus, ir oficialus direktorius, kuris vykdė faktinio vadovo nurodymus.

FNTT teigimu, bendrovė aktyviai dalyvaudavo viešuose statybos darbų pirkimuose, o juos laimėjusi samdydavo kitus tiekėjus sutartiniams įsipareigojimams vykdyti.

„Bendrovė jokių statybos darbų nevykdė, tačiau faktinio vadovo nurodymu į įmonės sąnaudas būdavo įtraukiamos sąskaitos už neva pirktas statybines medžiagas, kurių, tyrimo duomenimis, iš tiesų jie nepirko“, – teigia FNTT.

Jos teigimu, bendrovė Rietavo savivaldybės užsakymu turėjo vykdyti ir Oginskių dvaro renovaciją – faktinio įmonės vadovo paliepimu į buhalterinę apskaitą buvo įtrauktos sąskaitos už neva įsigytas ir renovacijos darbams skirtas statybines medžiagas, kurių vertė siekė beveik 46 tūkst. eurų.

Tačiau FNTT pareigūnai nustatė, kad įmonės neva pirktos medžiagos nesutapo su tomis, kurios faktiškai buvo naudotos subrangovų renovacijos darbams Rietave.

„Įtariama, kad kartu veikdami abu įmonės vadovai per pusantrų metų į bendrovės apskaitą neįtraukė per 52 tūkst. eurų priskaičiuoto darbo užmokesčio. Dar beveik 40 tūkst. eurų darbų vadovams ir vadybininkams buvo išmokėta grynaisiais pinigais vokeliuose“, – rašoma pranešime.

Valstybei padaryta žala siekia beveik 43 tūkst. eurų. Taip pat laikinai apribota nuosavybės teisė į turtą, kurio vertė siekia 90 tūkst. eurų.

Byla perduota Klaipėdos apylinkės teismui.

Už mokesčių vengimą, teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų. Griežčiausia bausmė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą – iki ketverių metų nelaisvės.