Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Plungėje gyvenantis kaltinamasis galimai sukurstė advokatą, jog šis už piniginį atlygį sugalvotų neteisėtą būdą kaip įteisinti 157 tūkstančius eurų, nesukeliant įtarimų teisėsaugos pareigūnams. 

Remiantis tyrimo metu surinktais duomenimis, minėti pinigai buvo įforminti kaip po minėto plungiškio tėvo mirties paliktas ir paslėptas turtas, kurį kaltinamojo motina po dvejų metų neva rado rūsyje.

Įtariama, kad dar viena bylos kaltinamoji, antstole dirbanti moteris, už piniginį atlygį suklastojo dokumentą, kuriuo buvo patvirtintas pinigų radimo faktas.

Manoma, kad šį dokumentą kaltinamojo plungiškio motina pateikė notarui ir šis, nežinodamas apie jo suklastojimo faktą, išdavė jai pinigų paveldėjimo teisės liudijimą.

Teismui perduotoje byloje plungiškis kaltinamas dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, sukurstymo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi bei dokumento suklastojimo ir jo disponavimo.

Advokatu dirbančiam vyrui bei antstolei kaltinimai pareikšti dėl piktnaudžiavimo. Moteris taip pat privalės atsakyti ir dėl dokumento suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu. Dėl to kaltinimai pareikšti ir Plungėje gyvenančio kaltinamojo motinai.

Už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą asmuo gali būti baudžiamas laivės atėmimu iki septynerių metų.

Tas, kas siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, juridinis ar fizinis asmuo, griežčiausiai gali būti baudžiamas laisvės atėmimu taip pat iki septynerių metų.

Už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimą ar realizavimą Baudžiamasis kodeksas numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.