Žvejybos uosto rajone dėl klaipėdiečių valyvumo stokos ėmė kauptis nelegalus sąvartynas. Ne taip seniai Nemuno, Žalgirio ir Strėvos gatvių trikampyje atsikratyta didžiuliu kiekiu dėvėtų rūbų, kažkas netoliese sumetė kelias dešimtis senų padangų ir maišus su statybinėmis atliekomis.

Formuoja šiukšlyną

Minėtoje teritorijoje atliekomis gyventojai atsikrato nuolat, nepaisant to, kad tai nėra šiukšlėms skirta vieta. Nemuno gatvėje, laukymėje šalia geležinkelio, tiesiog ant žemės prieš pat Kalėdas buvo išversta keli šimtai kilogramų dėvėtų drabužių.

Priešais buvusį moksleivių saviraiškos centrą bent keletą savaičių po tą krūvą kuitėsi tiek benamiai, tiek ir eiliniai klaipėdiečiai.

Tinkamų daiktų beieškančios moterys prasitarė, kad buvo atvažiavę kažkokie verslininkai, kurie sumetė tuos drabužius ant žemės, ir sakė, kad gali pasiimti, kas patinka.

Spėjama, kad aplinką senais skudurais galėjo užteršti bankrutuojantys pigių rūbų prekeiviai, kurie tokiu būdu atsikratė produkcijos likučių. Maža to, netoli tų rūbų kažkas išvertė kelias dešimtis senų padangų, o dar toliau – maišus su statybinėmis atliekomis.

Baudos kelia juoką

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vadėja Kristina Vintilaitė pripažino, kad suvaldyti šiukšlintojų mieste vis dar nepavyksta.

"Baudos už aplinkos teršimą yra labai mažos. Pirmoji nuobauda – tik10 litų, tai yra dabar nesiekia net 3 eurų. Tačiau bėda yra ta, jog labai retai pavyksta nustatyti teršėjus. Manau, kad tokie asmenys elgiasi piktybiškai. Taigi, nepaisant civilizuoto atliekų tvarkymo organizavimo, mieste tarša ir toliau išlieka didžiule problema", – tikino K.Vintilaitė.

Pasak Viešosios tvarkos skyriaus vadėjos, Klaipėdoje pastebimas naujas reiškinys – įrengus požemines atliekų talpyklas, gyventojai šiukšles vis tiek palieka buvusiose konteinerių vietose.

"Jiems per toli, per toli... Anksčiau esą buvo patogiau. Todėl klostosi tokia nevalyva situacija. Tai tikrai stebina, juk tiek daug informacijos apie atliekų tvarkymą, bet gyventojai elgiasi nepadoriai. Ir visa tai tenka tvarkyti biudžeto sąskaita", – piktinosi K.Vintilaitė.

Tvarkymui – tūkstančiai

Bešeimininkėms atliekoms tvarkyti 2013-aisiais Klaipėdoje skirta apie 94 tūkst. litų, pernai – beveik 160 tūkst. litų. Maža to, miesto tvarkytojai metų pabaigoje tam papildomai atseikėjo dar 100 tūkst. litų.

Šios lėšos naudojamos ne tik nelegaliems sąvartynams tvarkyti, bet ir neleistinoms atliekoms, kurios paliekamos prie buitinių šiukšlių konteinerių, išvežti.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus duomenimis, uostamiestyje 2014 m. pradžioje buvo suskaičiuota iki pusės šimto benamių lūšnynų. 20 iš jų per devynis praėjusių metų mėnesius pavyko sunaikinti.