Už pažymį dėstytojai – 200 litų

Uostamiesčio akademinėje bendruomenėje – beprecedentis atvejis. Buvusi Lietuvos verslo kolegijos dėstytoja teisiama už kyšininkavimą. Teismas pripažino, kad už teigiamą egzamino rezultatą moteris iš nėščios studentės reikalavo 200 litų kyšio. Toks dėstytojos siekis įvertintas 3,8 tūkst. eurų bauda.

Reikalavimas pribloškė

Lietuvos verslo kolegijos trečiojo kurso studentė Monika (pavardė redakcijai žinoma – A.D.) pernai birželio 3 d. atėjo pas dėstytoją Loretą Rupeikienę perlaikyti audito egzamino.

Studentei dėstytoja padavė egzaminų užduotis, į jas atsakiusi mergina grąžino atsakymų lapą. L.Rupeikienė liepė ateiti po pietų sužinoti rezultatus.

Kai studentė grįžo į dėstytojos kabinetą, išgirdo paaiškinimą, jog ji "vėl nieko nemokanti, kad jos galva tuščia". L.Rupeikienė Moniką pradėjo klausinėti žodžiu. Pokalbis vyko apie valandą. Merginai atsakinėti sekėsi sunkiai.

Klaipėdos apygardos teismo baudžiamosios bylos nuosprendyje rašoma: "Kai baigėsi klausinėjimas, dėstytoja jos paklausė, kaip ji antrą kartą ateina į egzaminą be dovanų, neatsineša nei gėlytės, nei saldainio. L.Rupeikienė kalbėjo apie policiją, kad kai sustabdo policija už greičio viršijimą – arba reikia sumokėti baudą, arba atimamos teisės. Sakė, kad ji pati turi save nubausti".

Studentė esą suprato, kad dėstytoja reikalauja kyšio, nors tiesiai to ir nepasakė.

Tada Monika atsiprašė nežinojusi, kad reikia ko nors atnešti, ir ėmė klausinėti, ką ji mėgsta. L.Rupeikienė esą pasakė, jog viską nusiperkanti pati.

"Ji paklausė, ar reikia pinigus atnešti. Pati (studentė – A.D.) pinigų nesiūlė. L.Rupeikienė pasakė sumą, kurios ji neišgirdo, todėl perklausė "šimtą"? O L.Rupeikienė pasakė, ne – du šimtus", – rašoma baudžiamosios bylos nuosprendyje.

Nusprendė netylėti

Mergina pasakė, kad tuoj paskambins mamai ir paprašys pinigų. Studentė susisiekė su katedros vedėja ir prasitarė, kad "dėstytoja liepė pažymį nusipirkti".

Apie tai buvo informuota ir kolegijos vadovė Angelė Lileikienė, kuri nusprendė šį gėdingą reikalą užfiksuoti. Studentei davė 200 litų, kuriuos paėmė iš kolegijos kasos, kupiūrą nufotografavo. Pinigus įdėjo į voką, merginai įdavė ir diktofoną.

Bylos nutartyje rašoma, jog vėliau studentė "padėjo vokelį aiškiai matomoje vietoje ant stalo. Dėstytoja pažiūrėjo, paėmė skolos lapelį ir įrašė pažymį".

Tada paklausė, ar ji laiminga. Mergina atsakė, kad taip, nes jai labai reikėjo to penketo. Pokalbis buvo įrašytas į diktofoną ir pateiktas teisme kaip įrodymas.

Demaskavo kyšininkę

Esą voko su pinigais studentės akivaizdoje L.Rupeikienė nepaėmė, bet voką matė, nes tik jį pamačiusi paėmė skolos lapelį.

Kai studentė išėjo iš kabineto, į jį įėjo kolegijos direktorė A.Lileikienė su savo pavaduotoja Genute Avižoniene ir paprašė L.Rupeikienės pasiaiškinti.

Teigiama, jog L.Rupeikienė gynėsi neėmusi kyšio, sakė, kad jo neprašiusi ir atsiprašinėjo direktorės, kad buvo nesuprasta, prašė, kad nebūtų viskas viešai skelbiama.

Į visą šią istoriją įsitraukė Specialiųjų tyrimų tarnyba, nes egzaminuodama studentę L.Rupeikienė buvo prilyginta valstybės tarnautojui, todėl ir susidomėta jos neteisėtais veiksmais.

"Tokių dalykų mokymo įstaigoje iš viso būti negali. Juk kunigas ir mokytojas nei vogti, nei būti neetiškas negali iš principo. Kai tik sužinojome šį faktą, pirma mintis buvo, kad to negalima leisti, reikia tam užkirsti kelią. Kaip galima iš studentės, ir dar nėščios, reikalauti kyšio? Džiaugiuosi studentės principingumu, kad ji nenutylėjo šio gėdingo fakto," – tvirtino A.Lileikienė.

Reikalavo sąžiningo darbo?

Dėstytojai buvo iškelta baudžiamoji byla. L.Rupeikienė taip ir nepripažino savo kaltės, net nuosprendžio paskelbimo dieną.

"Kolegijos vadovė yra kyšio organizatorė, ji organizavo visa tai. Ir į mano patalpas atnešė lydėdama studentę", – savo nuostatos laikėsi L.Rupeikienė.

"Tiek purvo išpilta. Tokia melaginga gynybinė pozicija užimta, buvau ir esu puolama, kad tyčia surengiau provokaciją su tuo kyšiu. Man nebuvo jokio tikslo to daryti. Vienintelis dalykas, ko reikalavome, tai – sąžiningo darbo", – pabrėžė A.Lileikienė.

Valstybinis kaltintojas prokuroras Vitalijus Gulenkovas tvirtino, jog kaltinamoji savo kaltę neigė viso tyrimo metu, tačiau prokuroro tai neįtikino.

"Jei gynyba būtų pagrįsta, ta medžiaga net nebūtų atiduota į teismą. Tačiau kaltinamosios versija taip ir nebuvo įrodyta. Viso proceso metu jos gynyba buvo labai aktyvi", – dienraščiui sakė V.Gulenkovas.