Uostamiesčio akademinėje bendruomenėje – beprecedentis atvejis. Buvusi Lietuvos verslo kolegijos dėstytoja teisiama už kyšininkavimą. Teismas pripažino, kad už teigiamą egzamino rezultatą moteris iš nėščios studentės reikalavo 200 litų kyšio. Toks dėstytojos siekis įvertintas 3,8 tūkst. eurų bauda.

Reikalavimas pribloškė

Lietuvos verslo kolegijos trečiojo kurso studentė Monika (pavardė redakcijai žinoma – A.D.) pernai birželio 3 d. atėjo pas dėstytoją Loretą Rupeikienę perlaikyti audito egzamino.

Studentei dėstytoja padavė egzaminų užduotis, į jas atsakiusi mergina grąžino atsakymų lapą. L.Rupeikienė liepė ateiti po pietų sužinoti rezultatus.

Kai studentė grįžo į dėstytojos kabinetą, išgirdo paaiškinimą, jog ji "vėl nieko nemokanti, kad jos galva tuščia". L.Rupeikienė Moniką pradėjo klausinėti žodžiu. Pokalbis vyko apie valandą. Merginai atsakinėti sekėsi sunkiai.

Klaipėdos apygardos teismo baudžiamosios bylos nuosprendyje rašoma: "Kai baigėsi klausinėjimas, dėstytoja jos paklausė, kaip ji antrą kartą ateina į egzaminą be dovanų, neatsineša nei gėlytės, nei saldainio. L.Rupeikienė kalbėjo apie policiją, kad kai sustabdo policija už greičio viršijimą – arba reikia sumokėti baudą, arba atimamos teisės. Sakė, kad ji pati turi save nubausti".

Studentė esą suprato, kad dėstytoja reikalauja kyšio, nors tiesiai to ir nepasakė.

Tada Monika atsiprašė nežinojusi, kad reikia ko nors atnešti, ir ėmė klausinėti, ką ji mėgsta. L.Rupeikienė esą pasakė, jog viską nusiperkanti pati.

"Ji paklausė, ar reikia pinigus atnešti. Pati (studentė – A.D.) pinigų nesiūlė. L.Rupeikienė pasakė sumą, kurios ji neišgirdo, todėl perklausė "šimtą"? O L.Rupeikienė pasakė, ne – du šimtus", – rašoma baudžiamosios bylos nuosprendyje.

Nusprendė netylėti

Mergina pasakė, kad tuoj paskambins mamai ir paprašys pinigų. Studentė susisiekė su katedros vedėja ir prasitarė, kad "dėstytoja liepė pažymį nusipirkti".

Apie tai buvo informuota ir kolegijos vadovė Angelė Lileikienė, kuri nusprendė šį gėdingą reikalą užfiksuoti. Studentei davė 200 litų, kuriuos paėmė iš kolegijos kasos, kupiūrą nufotografavo. Pinigus įdėjo į voką, merginai įdavė ir diktofoną.

Bylos nutartyje rašoma, jog vėliau studentė "padėjo vokelį aiškiai matomoje vietoje ant stalo. Dėstytoja pažiūrėjo, paėmė skolos lapelį ir įrašė pažymį".

Tada paklausė, ar ji laiminga. Mergina atsakė, kad taip, nes jai labai reikėjo to penketo. Pokalbis buvo įrašytas į diktofoną ir pateiktas teisme kaip įrodymas.

Demaskavo kyšininkę

Esą voko su pinigais studentės akivaizdoje L.Rupeikienė nepaėmė, bet voką matė, nes tik jį pamačiusi paėmė skolos lapelį.

Kai studentė išėjo iš kabineto, į jį įėjo kolegijos direktorė A.Lileikienė su savo pavaduotoja Genute Avižoniene ir paprašė L.Rupeikienės pasiaiškinti.

Teigiama, jog L.Rupeikienė gynėsi neėmusi kyšio, sakė, kad jo neprašiusi ir atsiprašinėjo direktorės, kad buvo nesuprasta, prašė, kad nebūtų viskas viešai skelbiama.

Į visą šią istoriją įsitraukė Specialiųjų tyrimų tarnyba, nes egzaminuodama studentę L.Rupeikienė buvo prilyginta valstybės tarnautojui, todėl ir susidomėta jos neteisėtais veiksmais.

"Tokių dalykų mokymo įstaigoje iš viso būti negali. Juk kunigas ir mokytojas nei vogti, nei būti neetiškas negali iš principo. Kai tik sužinojome šį faktą, pirma mintis buvo, kad to negalima leisti, reikia tam užkirsti kelią. Kaip galima iš studentės, ir dar nėščios, reikalauti kyšio? Džiaugiuosi studentės principingumu, kad ji nenutylėjo šio gėdingo fakto," – tvirtino A.Lileikienė.

Reikalavo sąžiningo darbo?

Dėstytojai buvo iškelta baudžiamoji byla. L.Rupeikienė taip ir nepripažino savo kaltės, net nuosprendžio paskelbimo dieną.

"Kolegijos vadovė yra kyšio organizatorė, ji organizavo visa tai. Ir į mano patalpas atnešė lydėdama studentę", – savo nuostatos laikėsi L.Rupeikienė.

"Tiek purvo išpilta. Tokia melaginga gynybinė pozicija užimta, buvau ir esu puolama, kad tyčia surengiau provokaciją su tuo kyšiu. Man nebuvo jokio tikslo to daryti. Vienintelis dalykas, ko reikalavome, tai – sąžiningo darbo", – pabrėžė A.Lileikienė.

Valstybinis kaltintojas prokuroras Vitalijus Gulenkovas tvirtino, jog kaltinamoji savo kaltę neigė viso tyrimo metu, tačiau prokuroro tai neįtikino.

"Jei gynyba būtų pagrįsta, ta medžiaga net nebūtų atiduota į teismą. Tačiau kaltinamosios versija taip ir nebuvo įrodyta. Viso proceso metu jos gynyba buvo labai aktyvi", – dienraščiui sakė V.Gulenkovas.

Skyrė piniginę baudą

Klaipėdos apygardos teismas nustatė, kad L.Rupeikienė, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdama Lietuvos verslo kolegijoje audito dėstytoja, 2014 m. birželio 3 d. iš kolegijos trečio kurso studentės Monikos savo naudai tiesiogiai reikalavo duoti 200 litų kyšį už tai, kad teigiamai įvertintų studentės neišlaikytą audito egzaminą.

Tai liudija baudžiamojoje byloje surinkti ir patikrinti įrodymai.

Teismas pripažino L.Rupeikienę kalta padarius nusikaltimą ir skyrė 100 MGL (3 800 eurų) dydžio baudą. Baudą sumokėti reikia per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Po nuosprendžio paskelbimo L.Rupeikienės advokatas Raimondas Kivylius dienraščiui nepatvirtino, ar jo ginamoji pasinaudos šia teise.

Šiuo metu Lietuvos verslo kolegijoje L.Rupeikienė nebedirba.

Komentaras

Leonas Barišauskas

Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio viršininkas

Be jokios abejonės, ši istorija turėtų sulaukti atgarsio ir aptarimo visose aukštosiose mokyklose, nes padaryta žala ne tik konkrečiai studentei, bet ir visai švietimo sistemai. Nors šiuo konkrečiu atveju kyšio iš studentės reikalavo dėstytoja ir teismas ją dėl to pripažino kalta, tačiau negalime nuneigti, jog dažnu atveju kyšio davimo iniciatoriai yra patys studentai. Manytina, kad visos disciplinos, įtrauktos į atitinkamą programą, yra tikrai reikalingos ir būtinos išmokti atitinkamu lygiu. Tačiau ne visi studentai tai supranta ir taip mano. Iš čia ir atsiranda noras "praslysti", "numuilinti" ir pan. Gal studentų nesąžiningumui turi įtakos kai kurių dėstytojų nuolaidžiavimas ar objektyvių vertinimo kriterijų nebuvimas? Gal laiko stoka, nes didelė dalis studentų dirba? Manytina, kad studentų nesąžiningą elgesį iš dalies lemia ir jų siekis gauti kuo geresnį pažymį, nes būtent pažymių vidurkis lemia, ar teks mokėti už studijas. Kitaip sakant, skaičiuojamos išlaidos ir nauda. Nors sąžiningumo ir nusirašinėjimo problema aukštosiose mokyklose yra aktuali, galima teigti, kad gana sėkmingai ji sprendžiama pačių mokyklų. Tai yra ir sąžiningumo deklaracijos, pasižadėjimai, nesąžiningo elgesio viešinimas, yra aiškiai įvardijamos sankcijos už etikos (plagijavimą, nusirašinėjimą ir pan.) pažeidimus, studentų organizacijų rengiamos akcijos.

Kyšininkavimas aukštosiose mokyklose

2004 metų tyrimų duomenimis nustatyta, kad kas trečias Lietuvos studentas prisipažįsta davęs kyšį dėstytojui. Tyrime dalyvavo 14 šalies universitetų bei 25 kolegijų studentai. Iš viso apklausti 1 006 Lietuvos universitetų bei kolegijų dieninių skyrių studentai, studijuojantys humanitarinius, socialinius, fizinius, biomedicinos, technikos mokslus, menus.

46 proc. tyrimo dalyvių teigė, kad jų draugams yra tekę duoti kyšį dėstytojams, 16 proc. žino faktų apie kyšio davimą aukštosios mokyklos darbuotojams (ne dėstytojams).

Tyrimo duomenimis, kyšiui išleistos sumos vidurkis – 126 litai. Didesnes sumas šiam tikslui teko išleisti vaikinams, universitetų studentams, meno ir humanitarinių mokslų atstovams.

2001 m. Kauno miesto apylinkės teismas už kyšio ėmimą Lietuvos kūno kultūros akademijos docentą K.V. nubaudė 35 tūkst. litų bauda, konfiskavo trečdalį turto ir uždraudė 3 metus dirbti pedagoginį darbą. Jis iš studento paėmė 400 litų ir be apklausos žinias įvertino "puikiai".

2009 m. pagarsėjo istorija, kai buvusi Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto dėstytoja J.S. teisme prisipažino, kad paėmė iš studentės 200 litų kyšį.

2009 m. nuteistas buvęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Matematinio modeliavimo katedros dėstytojas V.K., iš devynių studentų paėmęs 2 tūkst. litų kyšį. Jam dvejus metus uždrausta dirbti pedagoginį darbą.