Vienas kryžius stovėjęs prie kūdikio kapo, apie ką liudija neįprasto užrašo fragmentas „Gim. ir mir....“, kitas žymėjo šeimos kapavietę, kurioje palaidoti vyras su žmona, trečiasis taip pat buvo pastatytas prie šeimos kapo. Ant gana nemažo kryžiaus nuolaužų fragmento yra gamintojo ženklas „EISSENGIESSE.../ REI.TILSIT“.

Kapines, iš kurių barbariškai suniokoti XIX a. pabaigos – XX a. pradžios antkapiniai kryžiai su užrašais lietuvių bei vokiečių kalbomis,  pavyko nustatyti pagal Mažosios Lietuvos tyrinėtojų architektų Marijos ir Martyno Purvinų atliktą Mažosios Lietuvos neveikiančių kapinių inventorizacijos medžiagą, patalpintą 2010 metais išleistoje knygoje „Mažosios Lietuvos kapinės ir antkapiniai paminklai“. Tai puikus vadovėlis visiems, siekiantiems pažinti šio krašto kapinių paveldą bei jo savitumus.

Pasak KPD Tauragės skyriaus paveldosaugininkės Margaritos Karūnienės, vandalizmo aktai Mažosios Lietuvos regione nesiliauja. Gegužės mėnesį buvo iškasinėtos dvi kapavietės Strepeikių kaimo (Pagėgių savivaldybė) neveikiančiose evangelikų liuteronų kapinėse. Dėl šių dviejų faktų Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariate yra pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Liepos pradžioje Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Viešvilės pasienio užkardos specialistai Baltupėnų kaimo prieigose buvusioje sodybvietėje sulaikę metalo ieškikliu ir kastuvu besidarbuojantį Viešvilės miestelio gyventoją, perdavė Departamento skyriui medžiagą administraciniam tyrimui. Per pastaruosius dvidešimt metų Mažosios Lietuvos pietinėje dalyje, ruože nuo Smalininkų (Jurbarko rajono savivaldybė) iki Šereitlaukio (Pagėgių savivaldybė), archeologai išaiškino dešimt kapinynų bei senovės gyvenviečių, tad metalo ieškotojų veiksmai kelia rimtą grėsmę potencialiems archeologinio pobūdžio kultūros paveldo objektams.

Į metalo supirktuvę atvežti sudaužyti lieto metalo kryžiai. Paveldosaugininkai išsiaiškino, kad jie – iš Lauksargių seniūnijoje esančių senų evangelikų liuteronų kapinių.