Žinutė – anglų kalba

"Esu verslininkė, pati turiu įmonę. Internetu perku beveik viską: baldus, rūbus, būtinus buities daiktus. Turiu šioje srityje patirties ir niekada nebuvau apgauta. Šį kartą įkliuvau, praradau pinigus ir negavau prekės", – pripažino Laima Pocienė.

Moteris, kaip ir daug kitų, susigundė internetu nusipirkti patogų kačių augintojams daiktą – kilimėlį, kuris padeda švariai prižiūrėti augintinį.

Pervedusi per tarptautinę mokėjimo sistemą "PayPal" į nurodytą sąskaitą 26,99 euro, moteris netrukus sunerimo.

Pirmos abejonės jai kilo, kai gavo keistą žinutę, kokios pirkdama daiktus internetu anksčiau nesulaukdavo. Joje angliškai dėkota už užsakymą ir patikinta, kad klientė bus informuota, kai siunta atkeliaus.

Moteris atviravo jau tada supratusi, kad jokio kilimėlio negaus, ir pareikalavo grąžinti pinigus.

Negavo ir kaukių

L.Pocienė per Lietuvos policijos "Facebook" paskyrą kreipėsi į pareigūnus, klausdama, kur turėtų ieškoti tiesos, jei už sumokėtus pinigus negavo prekių, o susisiekti su pardavėju neįmanoma.

Ji nurodė, kad taip nukentėjusių asmenų yra daugiau.

Kraštutiniais atvejais, ypač, kai yra daugiau žalą patyrusių vartotojų, VVTAT turi teisę blokuoti interneto svetainę.

Tai buvo vienas paskutinių mažeikiškės žingsnių bandant kovoti su prekių vis neatsiunčiančiais asmenimis.

Vos tik L.Pocienė parašė įspėjančias kitus žmones žinutes po kačių kilimėlius siūlančiu skelbimu, su ja susisiekė taip pat prekių nesulaukianti Laura Končė.

Ji irgi norėjo įsigyti tokį kilimėlį ir gavo tokią pat žinutę, o tada ir suprato, kad veikiausiai yra apgauta.

Tokia mintis moterį aplankė todėl, kad dar pačioje karantino pradžioje, kaip ir daugelis viruso išsigandusių žmonių, ji ėmė internete ieškoti apsauginių kaukių.

"Tada daugelis jas pardavinėjo labai brangiai. Staiga pamačiau tinklalapį "Kaukiukas.lt", kuriame nurodoma kaina buvo prieinama ir dar taikoma nuolaida. Iškart pervedžiau pinigus, gavau tą anglišką žinutę ir ėmiau laukti kaukių. Praėjo ne viena savaitė. Tada ėmiau ieškoti, kas mane apgavo. Pinigų gavėjas buvo toks Kaune gyvenantis Tautvydas nelietuviška pavarde. Visur, kur tik galėjau, rašiau komentarus, kad tai apgavikas", – apie savo patirtį pasakojo moteris.

Paklausa: kačių mylėtojai žino, kaip svarbu palaikyti švarą, todėl paklausi prekė suviliojo ne vieną šių gyvūnų mėgėją. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Kai kaukių jai neatsiuntusio kauniečio pavardę mažeikiškė įrašė į internete skelbiamų sukčių sąrašą, netruko sulaukti atsako.

Tas pats Tautvydas parašė jai asmeninę žinutę, kurioje paklausė, ar ji norinti problemų su policija dėl šmeižto.

Moteris patikino panaikinsianti įrašą negarbingame sąraše tik tada, kai jis grąžins pinigus.

Greitai eurai jai buvo grąžinti.

Skelbiasi visoje Lietuvoje

Neseniai susirgo L.Končės katinas, šeimai tai sukėlė nemažai problemų. Pabandžiusi ieškoti pagalbos internete moteris netikėtai rado skelbimą apie parduodamą kačių kilimėlį ir, nė nepasidomėjusi, kas jį parduoda, paspaudė "Pirkti".

Tik gavusi angų kalba parašytą žinutę ji suprato, kad vėl pateko į tokią pat situaciją.

Atidžiau ėmusios domėtis tinklalapio "Pirktakis.lt" ir su juo susijusiais asmenimis, moterys suprato, kad jo kūrėjas ar kūrėjai turi ir daugiau panašių paklausias prekes siūlančių tinklalapių. Tokių jų suskaičiavo aštuonis.

Paaiškėjo, kad dvi itin jauno amžiaus merginos, sprendžiant iš "Facebook" profilio, gyvenančios Kaune, į įvairių miestų bei rajonų centrų "Facebook" grupes deda skelbimus, kuriais gundo pirkti jų prekes.

Šių merginų vardu skelbimai atsirado tinklalapiuose "Plungės skelbimai", "Skelbimai Kaune", "Panevėžio skelbimai", "Garliavos skelbimai", "Skelbimai (Raseiniai)" ir kituose.

Merginų profiliuose nėra nieko kito, išskyrus šias reklamas. Kartais jos ištrinamos.

Beje, kačių kilimėlius norėjusios įsigyti moterys pavedime matė vyro, vardu Aldevinas, pavardę. Tikėtina, kad šis taip pat yra iš Kauno.

Atgauti nebesitiki

"Mes abi jau neturime vilčių atgauti sumokėtų pinigų, bet norime, kad tokių apgavysčių nebūtų. Kai kas lieja prakaitą, kol uždirba tuos 30 eurų, o kai kas sėdi prie stalo, kuria gudrias schemas ir skaičiuoja lengvai apgavystėmis gaunamą pelną. Taip neturi būti", – ryžtingai teigė L.Pocienė.

Moterys svarsto, jog pinigus už prekes prašoma siųsti būtent per "PayPal" sistemą, kad nebūtų privalu nurodyti gavėją. Apgavikams tai tiesiog tobula.

Abi moterys pasakojo gerai analizavusios tinklalapius ir pamačiusios, kad juose nurodomas tas pats telefono numeris, kuriuo prisiskambinti neįmanoma. O banko sąskaitų, kur keliauja aukų pinigai, yra kelios.

Pabendravusios su kelių bankų darbuotojais moterys sulaukė pažado, kad pinigų patekimas į šias sąskaitas bus analizuojamas ir blokuojamas.

"PayPal" darbuotojai atsakė, kad nevykdyti pinigų persiuntimo paslaugos neturi teisės.

Atšaukti pinigų pervedimą galima tik per trumpą laiką. Pirkimų iš "Pirktakis.lt" atveju pinigų gavėjas eurus esą paskubėdavo paimti, kol klientas nespėdavo susigaudyti ar pamatyti akis atveriančių komentarų.

Įtaria ir kalinius

Savaitgalį parašiusi policijai užklausą L.Pocienė sulaukė patarimo kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl ginčo nagrinėjimo. Ten pat paaiškinta, kaip reikia surašyti skundą ir kokiu būdu jį nusiųsti.

"Surinksiu dešimt tokių apgautų žmonių, ir žala bus kur kas didesnė nei riba, nuo kurios pradedama baudžiamoji byla. Galima tik įsivaizduoti, kiek žmonių apmulkinami per vieną dieną. Sugundo žmones tai naujomis šluotomis, tai petnešomis nuo iškrypusio stuburo. Kažkas mulkina žmones, naudojasi svetimais pinigais. Aš net galvoju, kad jie gali būti nepilnamečiai", – įtarė L.Pocienė

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas Saulius Alekna svarstė, kad moterų apibūdintą situaciją būtų galima priskirti sukčiavimui.

Paprastai policija ikiteisminį tyrimą pradeda, kai žala yra didesnė nei 150 eurų.

Jeigu pareiškimas būtų kolektyvinis ir bendra visų jį pasirašiusių asmenų patirta žala būtų didesnė nei minimas skaičius, galbūt policininkai nusikaltimą įvertintų išties rimtai.

Pareigūnai tikino, kad kiekvienas nukentėjęs žmogus gali kreiptis į artimiausią policijos komisariatą.

Jeigu paaiškės, kad tai – kito komisariato kompetencija, pareiškimas bus persiųstas ten, kur gyvena įtariamieji. Narpliodami piniginių pervedimų adresatus ir kitus duomenis policininkai galėtų atsekti įtariamuosius.

Patirties turintys pareigūnai neatmeta tikimybės, kad ir ši schema gali būti sukurta už grotų, o skelbimai dedami iš dirbtinai sukurtų profilių.

Patarė nestresuoti

Visais būdais bandžiusios susisiekti su menamu kačių kilimėlių pardavėju pirkėjos buvo užblokuotos. Jos nebegalėjo nei komentuoti, nei pabendrauti internetu su tinklalapio kūrėjais.

Tik L.Pocienės žinučių pardavėjas neblokavo, todėl moteris tris savaites iš eilės atakavo jį elektroniniais laiškais.

Susisiekti su "Pirktakis.lt" administratoriais nurodytu telefonu pabandė ir dienraščio "Klaipėda" korespondentai.

Sekmadienį, pirmadienį ir antradienį surinkus telefono numerį tekdavo išklausyti tą patį: "Telefonas yra išjungtas arba už ryšio zonos ribų."

Į elektroninį laišką su pateiktais klausimais atsakymo taip pat nesulaukta.

Tik parašiusi apie tai, kad tinklalapio administratoriai sulauks problemų, L.Pocienė gavo patikinimą, kad tiek ji, tiek visi kiti klientai sulauks užsakytų prekių.

"Mes negalime pristatyti prekių per dvi dienas, jeigu nurodytas pristatymo laikas yra keturios savaitės. Tiesiog reiktų kantriai laukti ir nestresuoti", – tinklalapio vardu L.Pocienei parašė neprisistatęs asmuo.

Moteris iškart atsakė, jog jau praėjo daugiau nei keturios savaitės, ir sulaukė patikinimo, kad tą patį vakarą bus patikrintas jos užsakymas ir įsitikinta, ar tikrai praėjo tiek laiko.

Tuo dialogas baigėsi. Kačių kilimėlis pirkėjos ir po to nepasiekė.

Skundų daugėja

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) atstovė Dalia Malinauskienė teigė, kad įstatyme įtvirtinta pardavėjo pareiga ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sutarties sudarymo dienos (jeigu šalys nesusitaria kitaip) pristatyti daiktus juos perduodant pirkėjui arba perleidžiant pirkėjui jų valdymą.

Jeigu pardavėjas nepagrįstai atsisako perduoti daiktus pirkėjui, šis turi teisę atsisakyti vykdyti pirkimo–pardavimo sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.

"Vartotojas, kuriam nepagrįstai ilgai nepristatomos užsakytos prekės, pirmiausia turėtų raštu kreiptis į pardavėją ir išdėstyti savo konkretų reikalavimą. Negavus motyvuoto pardavėjo atsakymo per 14 dienų arba gavus atsakymą, kuris vartotojo netenkina, vartotojas turi teisę kreiptis į VVTAT dėl vartojimo ginčo sprendimo alternatyvia (ne teismo) tvarka", – paaiškino tarnybos atstovė.

Pasirodo, skundų skaičius dėl internete įsigytų prekių ar paslaugų nuolat auga. Dažniausiai užsakytas prekes vėluojama atgabenti, jos visai nepristatomos arba yra ne tokios, kokių norėjo užsakovas, už grąžintas prekes neatiduodami pinigai.

Pasitaiko atvejų, kai VVTAT negali padėti vartotojui išspręsti problemos, ypač, kai neįmanoma nustatyti pardavėjo, o duomenys rodo, kad pardavėjas įsikūręs už Europos Sąjungos ribų.

Gali imtis sankcijų

D.Malinauskienė paaiškino, kad VVTAT yra gavusi kelių vartotojų skundus dėl "Kaukiukas.lt" pirktų prekių. Dalis jų išspręsti taikiai, o vienu atveju buvo inicijuoti ir rinkos priežiūros veiksmai, siekiant identifikuoti, kokius reikalavimus turi atitikti pardavėjo siūlomos apsauginės kaukės.

Jeigu tyrimo metu nepavyksta susisiekti su pardavėju, VVTAT gali kreiptis į kitas institucijas ar įstaigas (Valstybinę mokesčių inspekciją, Registrų centrą, banką, kuriame yra pardavėjo sąskaita, interneto svetainės domeno registratorių ir pan.), kad gautų papildomos informacijos, padėsiančios identifikuoti pardavėją. Kai pardavėjas neteikia prašomos informacijos, reikalingos nagrinėjant ginčą, VVTAT turi teisę skirti baudą už Vartotojų apsaugos įstatymo 40 straipsnio pažeidimą. Kraštutiniais atvejais, ypač, kai yra daugiau žalą patyrusių vartotojų, VVTAT turi teisę blokuoti interneto svetainę ar prieigą prie jos teisės aktų nustatyta tvarka", – patikino tarnybos atstovė.

VVTAT nagrinėja ginčus, kai vartotojas ir verslininkas veikia Lietuvoje. Lietuvos vartotojai dėl problemų, kilusių dėl ES valstybėse, Norvegijoje, Islandijoje ir Jungtinėje Karalystėje įsisteigusių pardavėjų ar paslaugų teikėjų veiklos, gali kreiptis nemokamos pagalbos į Europos vartotojų centrą Lietuvoje.

Jei pardavėjas veikia trečiojoje šalyje, vartotojas turi teisę kreiptis į vartotojų teises ginantį pasaulinį tinklą, kurio narės yra daugiau nei 35 institucijos visame pasaulyje.