Žiauriai sumuštos jurbarkietės byla bus atversta iš naujo: daugiau detalių paaiškės jau birželį

„Birželio 11 d. 9 val. teismas iš naujo nagrinės bylą ir spręs dėl įrodymų tyrimo“, – portalui kauno.diena.lt sakė Klaipėdos apygardos teismo atstovė Dovilė Saulėnienė.

Pasak jos, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), pirmosios instancijos teismui grąžinęs bylą nagrinėti iš naujo yra nurodęs, ką reikėtų apklausti, tačiau kokie liudytojai bus apklausti, paaiškės tik minėto posėdžio metu.

„Procesas konstruojamas taip, kad jam vadovauja teismas – visų pirma teismas nusprendžia kokiu būdu ir kokius įrodymus tirti. Jei matysime, kad kažkokie įrodymai neištirti ar neapklausti reikšmingi liudytojai, tai proceso metu teiksime prašymus, atsižvelgdami į tai, kokia informacija gaunama ir ištiriama. Tačiau jokiu būdu ne dabar – neužbėgdami už akių tam, kas numatyta procese“, – kalbėjo nukentėjusios merginos advokatas Mindaugas Vasiliauskas.

Neišnagrinėtos visos aplinkybės

Primename, kad gegužės pradžioje LAT žiauriai sumuštos ir mėgintos išžaginti jurbarkietės bylą grąžino nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, nes byloje buvo nepagrįstai taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir nepagrįstai sutrumpinta nuteistajam skirta bausmė.

„Pirmosios instancijos teismas, neatlikdamas pilno įrodymų tyrimo, neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, o apeliacinis teismas tos klaidos neištaisė“, – BNS žurnalistams sakė LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aurelijus Gutauskas.

Jo teigimu, sutrumpintą bausmę sąlygojo ir nuteistojo vaikino prisipažinimas, tačiau jis prieštaravo tiek jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, tiek visiems kitiems byloje surinktiems įrodymams.

„Šio asmens, nuteistojo, prisipažinimas buvo formalus ir tas prisipažinimas realiai buvo sąlygotas tik to Baudžiamojo kodekso straipsnio, kuris numato bausmės sutrumpinimą lengvatomis ir tuo motyvuotas“, – sakė teisėjas.

LAT pranešime taip pat pažymėta, kad pirmasis bylą nagrinėjęs – Tauragės apylinkės teismas – ne tik nesiėmė veiksmų prieštaravimams pašalinti, tačiau padarė ir kitų procesinių pažeidimų.

„Pavyzdžiui, nagrinėjo teisme pateiktus nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, nepripažinęs jų civiliniais ieškovais, nesuteikė nukentėjusiajam procesinės galimybės pasakyti baigiamąją kalbą ir kt.“, – rašyta pranešime.

Anot A. Gutausko, Klaipėdos apygardos teismas neįvykdė savo, kaip apeliacinio teismo, pareigos ir neužtikrino, kad nebūtų įvykdytas neteisingumas.

Siekia realios bausmės

Tauragės apylinkės teismas šioje rezonansinėje byloje kaltu dėl pasikėsinimo išžaginti nepilnametę, seksualinio prievartavimo bei sveikatos sutrikdymo pripažintam taip pat nepilnamečiui vaikinui skyrė galutinę trejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams.

Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas nuteistajam papildomai skyrė įpareigojimą – vienus metus dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dvigubai padidino nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos sumą.

Šiuos nuosprendžius Aukščiausiajam Teismui apskundė tiek prokuroras, tiek nukentėjusieji. Prokuroras siekė, kad būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, o nukentėjusieji prašė, kad arba byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo, arba vaikinui būtų skirta reali šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Nelaimė, suluošinusi gyvenimą

Visuomenę sukrėtusi istorija, kai per vakarėlį Tauragės rajone, kaimo turizmo sodyboje, buvo sumušta ir mėginta išžaginti jurbarkietė, įvyko 2019 metų gegužės 26 dieną.

Nukentėjusioji iš pradžių buvo gydoma Kauno klinikose. Po to iškart nuvežta gydymui į reabilitacijos kliniką. Pasak specialistų, dieną, kai įvykdytas nusikaltimas, jai buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas – sulaužytas žandikaulis, išmušti dantys, bet ir potrauminis stresas.

Vilmanto Ruapelio nuotr.

Skriaudėjas buvo neblaivus – po nusikaltimo jam nustatytas 1,12 promilės girtumas. Pasak prokuratūros, byloje merginos patirti sužalojimai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes tokią išvadą pateikė teismo medicinos ekspertai, įvertinę patirtus sužalojimus ir dėl jų kilusias pasekmes sveikatai. Įtariamasis savo kaltę pripažino ne iš karto, o tik baigiant tirti nusikaltimus – po maždaug 30 liudytojų ir aukos apklausų.

Daugumoje apklausų dalyvavo psichologas, atlikta ne viena ekspertizė, surinkti ir išanalizuoti būtinieji duomenys.