Ketvirtadienį, Šv. Martyno dieną, per Klaipėdą žygiuos šviečiančių žibintų eisena, muziejus pristatys naują ekspoziciją, o Etnokultūros centras buria į popietę.

Populiariausias vardas

Martynas ir Martyna yra vieni populiariausių vardų Klaipėdos krašte.

Anot Klaipėdos etnokultūros centro vyr. specialistės Irenos Armonienės, šio vardo paplitimas siejamas su Martyno Liuterio veikla: „Prieš įsigalint liuteronybei, Klaipėdos krašte buvo minimas Šv. Martynas. Tai vyskupas, gyvenęs IV a. Italijoje ir pagarsėjęs gailestingumo darbais, ypač beturčių šalpa. Sklindant protestantizmo idėjoms vietoje Šv. Martyno imta minėti reformatoriaus Martyno Liuterio asmenį. Seniau tėvai, duodami vaikui Martyno vardą, taip pagerbdavo XVI amžiaus Bažnyčios reformatorių“.

Paskutinė rudens šventė

Martyno šventė – ne tik Martynų varduvės, bet ir paskutinė kalendorinė rudens šventė.

Šią dieną baigdavosi  bernų ir mergų, t. y. žemės ūkio samdinių samdos laikas. Senieji Klaipėdos krašto gyventojai mena ypatingas vaišes, kurias šeimininkai rengdavo atsidėkodami darbininkams. Pagrindinis patiekalas buvęs kepta žąsis. Ūkininkai stengdavosi Martyno dienos vaišių stalui parūpinti kuo riebesnę žąsį.

Atsisveikinimo su samdiniais vaišes lydėdavo jaunimo linksmybės – dainos, šokiai, rateliai, žaidimai.

Tądien spėdavo orus

Nuo Martyno jau pradedama  laukti Kalėdų. Tądien, stebėdami aplink save vykstančius gamtos reiškinius, senoliai sužinodavo, koks oras bus per Kalėdas, ar teks kęsti šaltį.

Iš žąsies krūtinkaulio įprasta spėti orus. Jeigu kaulas iš pradžių persišviečia grynas, baltas, o į galą nešvarus, tai žiemos pradžia bus šalta, o pabaiga nešalta, ir atvirkščiai, o jei prie galo kaulas irgi persišviečia, tada reikia laukti, kad ir žiemos pabaiga bus šalta.

Iš Martyno dienos orų senoliai  spręsdavo, koks oras būsiąs per Kalėdas: jei Šv. Martynas su ledu, tai Kalėdos – su bradu; jei Šv. Martynas – su bradu, tai Kalėdos – su ledu; Martyns ant ledo – Kalėdos ant vandens.

Kviečia į popietę

Klaipėdos etnokultūros centras Martyno šventę atgaivino 2002-aisiais. Nuo tol kasmet per Martynines jis įsisukdavo į dainų, žaidimų, šokių šėlsmą, svečius vaišindavo tradiciniu Martyno dienos patiekalu –  žąsimi, kartu spėdavo būsimos žiemos orus.

Anot etnologės I.Armonienės, Martyno dieną galima laikyti senovinių mokslo metų pradžia. Klaipėdos krašte tądien baigdavosi samdos  laikas,  ir  piemenavęs jaunimas  galėdavo grįžti į mokyklas semtis žinių, apie tai svajodavo visus metus. Šiandien tai sunkiai įsivaizduojama. Ar dabartinis  jaunimas vertina galimybę mokytis?..

Etnokultūros centras ketvirtadienį 16 val. kviečia į popietę „Kai piemenys ražienas mindė“.  Šis renginys – simboliška paskutinės ganiavos dienos iliustracija, kur telpa ir sunkus piemenėlių  darbas, ir  kūrybingas laisvalaikis, ir pramuštgalviškos pramogos.

Popietėje dalyvausiantys vaikų ir jaunimo folkloro ansambliai „Alkiukai“, „Kuršiukai“, „Kikilis“, „Smeltužė“, „Strazdelis“, „Pupos“ „Versmelė“, „Vorusnėlė“ gilinosi į piemenavimo papročius, folklorą. Ką suprato ir išmoko, parodys susirinkusiems.

Renginį ves tautosakininkė Gražina Kadžytė.

Galės pasimatuoti nagines

Kerdžius Mažojoje Lietuvoje buvo samdomas nuo vieno šv. Martyno (XI 11) iki kito. Piemenukams ši diena buvusi didelė šventė – baigdavosi sunkus ganiavos laikas. Šv.Martyno dienos proga ketvirtadienį Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje bus galima susipažinti su įvairiais piemenavimo reikmenimis bei piemenų muzikos instrumentais. Kam patiks piemenų apavas: naginės, klumpės, kojinos (apavas, kuris pagamintas iš gyvulių kojų odos), galės senovinius batus pasimatuoti.

Nagingiausieji kviečiami ir patys išmokti pasigaminti piemenų apavą – nagines. Susiraukti naginę galima per keletą minučių, tikino muziejininkai Kas norės savo naginėles dar ir išmoningai papuošti, minčių galės pasisemti pasižvalgęs po Klaipėdos jaunimo centro dizaino studijos „Kukutis“ (vad. Renata Sondaitė) vaikų darbų parodėlę.

Šv.Martyno dieną į muziejų kviečiami ir folkloro gerbėjai. Besidomintys liaudies muzika turės galimybę gyvai pažinti autentiškus ir rekonstruotus piemenų muzikos instrumentus: papūsti piemens dūdą, pabarškinti skrabalą, kleketą, patarškinti terkšlę ar pažvanginti ypatingai skambančią piemens lazdą. Nuo 16 val. muziejuje skambės piemenukų dainos ir žaidimai, kuriuos atliks Klaipėdos vaikų lopšelio-darželio „Radastėlė“ auklėtiniai.

Per miestą – su žibintais

Ketvirtadienį Klaipėdos vokiečių bendrija ir Simono Dacho namai organizuoja šventinę šviečiančių žibintų eiseną, taip minėdama šv. Martyno dieną. Šį renginį remia Vokietijos vidaus reikalų ministerija.

„Šiemet užsiregistravo ypač daug dalyvių – džiaugėsi S.Dacho namų kultūros vadybininkė Rasa Miuller. – Šventėje, kaip ir pernai, vėl dalyvaus Jaunimo centro studijos „Vega“ ir „Kukutis“, Jaunimo skatinimo bendrija Liubekas–Klaipėda, lopšelis-darželis „Bitutė“ bei daugelis kitų. Jei tik nelis kaip iš kibiro, turėtų būti gana įspūdinga“.

Šventinės eisenos sumanytojai ragina visus klaipėdiečius kartu švęsti šv. Martyno dieną. Ketvirtadienį 17 val. šventės dalyviai rinksis S.Dacho namų salėje (Jūros g. 7).

„Paklausysime ir padainuosime šv. Martyno dienai skirtų dainų, pasigrožėsime šventiniais žibintais, kuriuos sukūrė dizaino studijos “Kukutis” vaikai. Po to pakviesime visus prisijungti prie mūsų „Žibintų eisenos”. Prie „Sandoros” (Turgaus g. 35) eisenos dalyviai bus vaišinami karšta arbata, punšu, Martyno bandelėmis. Atsinešk savo žibintą ir švęsk kartu su mumis“, – intrigavo šventės organizatorė.