Teisėsaugos pareigūnams pernai rudenį pavyko užkirsti kelią teroro aktui, kurį Lietuvos pilietė Eglė Kusaitė ketino įvykdyti Rusijoje.

Tokias detales per Lietuvos Apeliacinio teismo (AT) posėdį atskleidė Generalinės prokuratūros prokuroras Justas Laucius.

"E.Kusaitė atliko visus veiksmus, kuriuos galėjo padaryti, kad įvykdytų tai, kas jai buvo liepta, tai yra vykti į Rusiją, kad susisprogdintų kariniame objekte", - teisme kalbėjo J.Laucius. Pati E.Kusaitė teismo posėdyje nedalyvavo.

Teismo posėdyje nagrinėjamas įtariamosios skundas dėl balandžio 22-ąją priimto Vilniaus apygardos teismo (VAT) sprendimo pratęsti suėmimą trims mėnesiams. Mergina suimta jau ilgiau kaip šešis mėnesius, nuo spalio pabaigos.

Antradienį pavakare AT nusprendė pareikštą skundą atmesti - tai reiškia, kad įtariamoji lieka už grotą. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Pasak teismo, ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad E.Kusaitei yra pagrįstai pareikšti įtarimai, o VAT paskelbti suėmimo pratęsimo pagrindai yra išlikę.

Anot AT, yra pagrindo manyti, kad įtariamoji gali bėgti, slėptis arba daryti naujas nusikalstamas veikas.

Anot prokuroro, E.Kusaitė yra įtariama pagal Baudžiamojo kodekso 250 straipsnio 5 dalį. Pagal ją, tas, kas kūrė bendrininkų arba organizuotą grupę teroro aktui atlikti arba dalyvavo jos veikloje, taip pat finansavo arba teikė materialinę ar kitokią paramą tokiai grupei, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 4 iki 10 metų.

Pasak J.Lauciaus, yra duomenų, kad įtariamoji taip pat siekė įbauginti žmones - tokiu atveju grėstų dar griežtesnė bausmė.

Merginos veiksmus, anot teisėsaugininko, pavyko užkardyti, nes ji buvo sulaikyta Lietuvoje.

Posėdžio pradžioje buvo paviešinta, kad paruošiamuosius veiksmus dvidešimtmetė mergina galimai vykdė nuo pernai metų birželio iki spalio 24-osios, kuomet buvo sulaikyta: tuomet ji mokėsi daryti sprogmenis, juos detonuoti, gavo lėšų tokiems mokymams.

Prokuroras J.Laucius tvirtino, kad E.Kusaitė turėjo ryšių ne tik su Rusijoje esančiais asmenimis, kurie buvo sulaikyti, bet ir su "agresyvaus islamo nuostatų" besilaikančiais asmenimis Azerbaidžane, Uzbekijoje, Anglijoje.

Prokuroras pabrėžė, kad E.Kusaitės santykiai su artimaisiais yra blogi, ji su jais nepalaiko ryšių. Nuo 2005 metų, pasak J.Lauciaus, mergina bėgdavo iš namų, o 2007-aisiais buvo paskelbta tarptautinė jos paieška. Mergina buvo sugrąžinta į Lietuvą.

J.Laucius tvirtino, kad Vokietijoje E.Kusaitė pagal islamo tradicijas ištekėjo.

Be to, pas merginą ją sulaikant buvo rastas Lietuvos pasas, Rusijos viza bei bilietas. Mergina su Rusijoje esančiais galimais bendrininkais, pasak jos advokatės Rasos Kučinskaitės, bendraudavo internetu.

J.Laucius taip pat tvirtino, kad byla yra vertintina kaip sudėtinga - dalis dokumentų iš Rusijos ir kitų užsienio valstybių jau yra gauta, dalies dar yra laukiama. Šiuos dokumentus esą dar reikia išversti. Be to, ir pats tyrimas dar nėra baigtas.

E.Kusaitės atžvilgiu, anot pareigūno, ketinama atlikti psichiatrinę ekspertizę.

Įtariamosios advokatė apeliacinio teismo prašė panaikinti žemesnio teismo sprendimą skirti 3 mėnesių suėmimą. Pasak gynėjos, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė griežtą kardomąją priemonę, esą tik formaliai pažiūrėta į tuomet dėstytus argumentus, o konkrečių įrodymų, kad mergina gali bėgti, slėptis, trukdyti procesui ar daryti vėl nusikaltimus, nėra.

Pasak jos, aplinkybė, kad ji nedirba ir neturi turto nėra išskirtinė, nes ji yra labai jauna. Be to, advokatė tvirtino, kad jos ryšiai su artimaisiais yra stiprūs.

R.Kučinskaitė pabrėžė, kad apygardos neatsižvelgė į merginos fizinės sveikatos būklę. Dabar ją laikyti suimtą, pasak gynėjos, nėra tikslinga, nes ji balandžio 23-iąją davė parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Ar mergina liks suimta, paaiškės antradienį popiet.

Tuo metu E.Kusaitės artimieji spaudai yra tvirtinę, kad mergina esą buvo suklaidinta ir išprovokuota Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnų.

Dienraštis "Lietuvos žinios" rašė, kad į redakciją kreipėsi vienas iš klaipėdietės artimųjų ir papasakojo, kad ji į specialiųjų tarnybų akiratį pateko 2007-aisiais, kai vos 18 metų sulaukusiai merginai neaiškiomis aplinkybėmis dingus iš namų artimieji išprašė paskelbti tarptautinę jos paiešką.

Prieš tai E.Kusaitė draugavo su 19-mečiu Klaipėdoje gyvenusiu čečėnų tautybės jaunuoliu. Šis meilės romanas baigėsi skaudžiai - vaikinas iš Klaipėdos dingo, draugei, kurią vadino sužadėtine, palikęs tik atsisveikinimo laišką. Kaip teigiama, po kelerių metų jis žuvo per karą savo gimtinėje, teigia laikraštis.

Mylimajam išvykus E.Kusaitė toliau bendravo su likusiais jo bičiuliais, internetu susirašinėjo su čečėnų tautybės asmenimis. Vos sulaukusi 18 metų, 2007-ųjų rudenį, ji dingo iš namų. Tik paskelbus tarptautinę merginos paiešką, E.Kusaitės motina sulaukė skambučio iš Vokietijos - dukra ten apsigyveno čečėnų šeimoje.

Kilus skandalui mergina grįžo į Lietuvą. Anot laikraščio, būtent tada merginą į savo "globą" paėmė VSD Klaipėdos apygardos pareigūnai. Jų iniciatyva mergina apgyvendinta atskirai nuo šeimos, saugumiečiai esą skatino ją įsilieti į Klaipėdos musulmonų bendruomenę.

"Merginos motinai net buvo pasiūlyta taip pat priimti islamą - taip ji esą taptų artimesnė dukrai. Tik moteris nesutiko", - dienraščiui aiškino neįvardytas pašnekovas.

Jo teigimu, tik po metų šeimai pavyko susigrąžinti merginą namo. Jos elgesys ėmė keistis į gera. Tad praėjusių metų spalį įvykęs E.Kusaitės sulaikymas šeimą pažinojusiems žmonėms buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus.

"Merginos šeima baiminasi apie tai kalbėti. Tačiau kyla minčių, kad visa ši situacija galėjo būti sumodeliuota ne "čečėnų-teroristų", bet tam tikrų tarnybų agentų, įgijusių visišką merginos pasitikėjimą, įdiegusių jai tam tikras mintis ir išpešusių pasisakymus, kurie vėliau galėjo virsti įkalčiais prieš ją. Juk Eglės artimieji ne kartą teiravosi VSD pareigūnų, ar jos nereikėtų atriboti nuo keistą įtaką darančios aplinkos, ir vis sulaukdavo atsakymų, kad mergina yra prižiūrima", - "Lietuvos žinioms" pasakojo E.Kusaitei artimas žmogus.