Prie Baltijos krantų suplaukė daugybė stintų, žvejai džiaugiasi naujuoju laimikiu. Jeigu ir toliau ruduo bus lietingas, pajūrio žvejai tikisi gausaus laimikio.

Pavasarį Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje sugautas stintų laimikis buvo didžiausias šalies istorijoje. Specialistai nusiteikę optimistiškai, nors prognozuoti, kada prasidės didysis stintmetis, sunku, rašo lrytas.lt.

Priekrantės žvejams pradėjus traukti pirmąsias stintas dar nereiškia, kad laikas ruošti ir tinklus.

„Jei stintos pasirodo anksti ir yra didelės, gali būti, kad tai praėjusių metų ištekliai, kurie buvo rekordiškai gausūs”, – teigė Rusnėje gyvenantis ichtiologijos mokslų daktaras Arvydas Švagždys.

Gausesni stintų būriai gali atplaukti jau po mėnesio. Kada tai įvyks, priklausys nuo Nemuno nuotėkio – jeigu jis didelis, stintos pradeda telktis arčiau marių.

Pagrindinės jų nerštavietės - Kuršių nerijos pakrantėse ir Nemuno žemupyje  .

„Jeigu žinočiau, koks kritulių kiekis iškris lapkritį, kokia bus oro temperatūra, tikrai pasakyčiau, kada pasirodys stintos. Jeigu ruduo bus sausas ir pūs rytų vėjas, jos pas mus neatplauks”, – aiškino A. Švagždys.

Pernai didysis stintmetis prasidėjo vėlai – jau po Naujųjų metų. Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje buvo pagautas rekordinis laimikis – apie 420 tonų stintų.

Tai beveik keturis kartus daugiau negu pernai ir daugiausia per visą Lietuvos žvejybos istoriją.

Tačiau tai nereiškia, kad tiek bus ir šią žiemą.

Kartais žvejoti trukdo ledų sangrūdos, smarkus vėjas, dėl per mažo upių nuotėkio prieš srovę plaukiojančios žuvys gali arčiau ir nepriplaukti”, – kalbėjo daugelį metų stintų populiaciją tyrinėjantis ichtiologas A.Švagždys.

Šviežiais agurkais kvepiančios stintos – bene laukiamiausias jūrų gardėsis šaltuoju metų laiku. Jų išskirtinį kvapą galima užuosti iš tolo. Specifinis kvapas atbaido kitas žuvis, tad jų tinkluose praktišai nebūna.

Tai paaiškina ir kodėl lietuviškos stintos skiriasi nuo latviškų. Pastarosios beveik neturi jokio kvapo, todėl ne tokios populiarios tarp pirkėjų.

Stintų galima sužvejoti neribotą kiekį – joms nėra nustatyta kvotų. Į mūsų šalies vandenis atplaukia 3–5 metų stintos.

Didžiausią grėsmę stintų populiacijai kelia ne vis didesni sugaunami jų kiekiai, bet Kaliningrado srityje kylanti atominė elektrinė, kurios reaktoriams aušinti planuojama naudoti Nemuno vandenį. Dėl to neišvengiamai kils jo temperatūra.

Kad stintos galėtų neršti, joms būtinas gana vėsus vanduo – tai šaltamėgės žuvys.