Šiemet ne tik klaipėdiečiai, bet ir miesto svečiai pastebėjo, kad visą vasarą Klaipėdoje vyko daugybė renginių. Kiekvieną savaitgalį galima buvo pramogauti ir didžiuotis kultūriniais renginiais. Nežinau, nuo ko tai priklauso, bet pastebėjau vieną dalyką – kol miesto vadovas buvo kultūrininkas, turėdavome kone vienintelę Jūros šventę. O kai prie miesto vairo stojo „jūrininkas“, kultūros Klaipėdoje tiek, kad nespėji rinktis, ką pamatyti ir aplankyti.

Angelė

Jautrūs, bet ne žmonėms

Labai keisti laikai atėjo – saugome gamtą, tausojame kalbą, giname vaikus ir kitos orientacijos žmones. Bet paprasto mandagumo ir normalios reakcijos į daugelį dalykų nebesugebame demonstruoti. Šį kartą tokios mintys man kyla stebint būsimųjų Seimo narių debatus. Kiek tūžmasties, kiek neapykantos daugelis jų demonstruoja. Esu tikras, visa tai tik tam, kad atsisėstų į minkštą seimūno kėdę. O jei pateks, daugelis tiesiog snaus, pakeldami ranką už tą įstatymą, už kurį bus liepta jų koalicijos, frakcijos, partijos, bet ne rinkėjų. Nekenčiu politikos!

Tadas

Pas gydytoją – po mirties

Kodėl iki šiol neįmanoma pakliūti pas gydytojus? Visi žinome – laukti pas specialistus tenka ne tik kelis mėnesius, bet ir pusmetį. Siūlau dvi išeitis. Pirmiausiai, piniginėmis baudomis bausti tuos, kurie pasiima talonus, bet ateiti pas gydytoją užmiršta. O kitas ir labai veiksmingas būdas būtų padaryti dvi eiles pas medikus: viena – dirbantiems, kita – pensininkams. Dirbantys žmonės ne tik save, bet ir pensininkus išlaiko, o senoliai labai dažnai be jokio reikalo trukdo gydytojus. Jiems reikia psichologų ir vadybininkų. Kitaip galima numirti belaukiant savo eilės. Mano jauna kolegė susirgo ūmiu uždegimu, o pas gydytoją eilė ateis tik po pusantro mėnesio. Laikas vizitui dar neatėjo, o mergina jau du kartus „atkrito“, negalėjo dirbti ir kankinosi be pagalbos.

Vaida