Neseniai skaičiau M.Skiriutės straipsnį apie grafičių mėgėjus, kurie, neturėdami ką veikti, nuteplioja namų fasadus ir taip kenkia. Siūlyčiau sprendimą, kaip užimti šiuos jaunus žmones, kad jie galėtų visuomenei ne kenkti, o kurti ir taip naudingai visiems išlietų savo kūrybinę energiją. Beveik kiekvieno daugiabučio kieme yra elektros pastočių pastatai. Tai tokie neišvaizdūs, dar sovietmečio laikų statiniai. Gal vertėtų tuos grafičių "meistrus" pakviesti, kad jie gražiai išpaišytų tas pastotes kad ir jūrine tematika. Ir vaikai turėtų užsiėmimą, ir tos anų laikų pamėklės taip nebebjaurotų kiemo.

Genadijus

Nepagalvojo apie senjorus

Su žmona jau įžengėme į aštuntą dešimtį. Dar krutame, patys susitvarkome, į parduotuvę nueiname. Tik štai ne kiekvienoje parduotuvėje ar prie jos yra suoliukų poilsiui. Juk ten daug senyvų žmonių ateina, ne visi stiprūs, daugeliui toks pasivaikščiojimas kojas pakerta, o pailsėti nėra kur. Girdėjau, kad kažkas jau bandė tą suoliukų problemą kelti, tai prasidėjo kalbos, kad reikia projekto, konkurso, pinigų. Juk čia toks paprastas dalykas – ant dviejų betoninių blokelių padėkite lentą ir to pakaks. Ir nebereikės tokios ilgos litanijos dėl tokio paprasto dalyko.

Klaipėdietis

Pasiūlymo niekas nepriims

Skaičiau "Klaipėdoje" nuomonių skiltyje ("Kaip sustabdyti emigraciją?", 2016 07 07) klaipėdiečio Jono pasiūlymą. Gerbiamas Jonai, nebūkite naivus, nesitikėkite, kad tie iš savo Olimpo nusileis ant žemės ir dar sumažins seimūnų skaičių, o juolab jų algas. Tai neįmanoma, juk visus tuos metus daroma tik viena, kad iš valstybės biudžeto išlaikomų vietų rastųsi dar daugiau ir tos vietos būtų sočiau apmokamos. Taigi, neeikvokite pinigų, nesiuntinėkite tiems parlamentarams SMS žinučių su pasiūlymais, nepadės. Valstybei reikia rimtesnės operacijos.

Zofija

Pribloškė turgaus kainos

Pritrūkau žydinčių gėlių balkone, tad nusprendžiau nueiti į turgų nusipirkti vieno kito vazono su gražiais žiedais. Darbo dieną turguje prekiavo gal tik kelios gėlių pardavėjos. Iš tolo pamačiau gelsvais žiedais aplipusį vazoną, paklausiau pardavėjos, kiek kainuoja. Mergina burbtelėjo, kad 8 eurai. Net aiktelėjau, o ta sumurmėjo: "Nenori, nepirk." Ką gi, greta prekiaujančios ponios vos išdrįsau pasiteirauti, kiek pas ją kainuoja panašus vazonas. Ta sako, 3 eurai. Labai greitai sumokėjau, pasiėmiau ir išėjau nustebusi. Nesuprantu aš tos turgaus prekeivių rinkodaros.

Rima